PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2020 m. Rugpjūčio 14 d. 08:00

Sa­vi­gy­da in­ter­ne­te: nuo už­kalbė­jimų iki šla­pi­mo vo­ne­lių

Šiauliai

Pers­kai­čius kai ku­rių feis­bu­ko gru­pių na­rių pa­ta­ri­mus, kaip gy­dy­ti vieną ar kitą ligą, me­di­kams šiau­šia­si plau­kai. „Kom­pe­ten­tin­gi“ pa­tarė­jai odos gry­belį va­di­na bak­te­rijų su­kel­ta li­ga, vais­tus pa­ta­ria pirk­ti ve­te­ri­na­ri­jos vais­tinė­se, kar­pas pa­va­di­na odos vėžiu ar­ba pa­ta­ria jas nu­pjau­ti skus­tu­vu ir už­pil­ti jo­du. (Freepik nuotr.)

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt


141838

Skait­me­ni­nia­me am­žiu­je, kai in­for­ma­ci­ja pa­sie­kia­ma vie­no myg­tu­ko pa­spau­di­mu, o pas gy­dy­to­jus pa­tek­ti tam­pa ne­įma­no­ma, vis dau­giau žmo­nių ren­ka­si sa­vi­gydą. Tapę me­di­kais vie­nas ki­tam, įvai­rio­se feis­bu­ko grupė­se žmonės nu­sta­to li­gas, o gy­dy­tis siū­lo to­kiais būdais, nuo ku­rių šiau­šia­si plau­kai.
 

Lėktuvai specialiai purškia chemikalus“

Turbūt ne vienas žmogus, pajutęs tam tikrus simptomus, yra bandęs ieškoti informacijos apie juos internete. Atrodo, jokia tai ne problema. Vis dėlto internetas kupinas įvairiausių informacijos šaltinių ir ne visi jie yra patikimi.

Išpopuliarėjus socialiniams tinklams, ypač feisbukui, diskusijos apie ligas persikėlė ir į juos. Kuriamos uždaros grupės, kurių nariai drąsiai dalijasi patarimais apie ligų gydymo eigą ar vaistų vartojimą.

Štai vienoje tokių grupių moteris įkėlė nuotrauką su ant odos iškylančiomis smulkiomis pūslelėmis ir teiravosi grupės narių, kas tai galėtų būti. Moteris sulaukė daugiau nei 100 įvairiausių atsakymų:

„Jei namie turite alavijo, tepkite su jo minkštimu.“
„Saulė kalta. Dėkite kopūsto lapą karščiui ištraukti.“
„Tepkite šaltalankių aliejumi.“
„Įdėjau nuorodą apie tai, kaip skrendantys lėktuvai specialiai purškia chemikalus, kad žmonės sirgtų. Ore pilna chemikalų, tad lauke būti nesaugu.“
„Pati nesigydykite, visokie tepalai gali tik dar daugiau žalos padaryti. Eikite pas gydytojus, kad jie nustatytų diagnozę.“

3psl-1.jpg

Grupėje net per atstumą užkalba“

Kitame įraše buvo skundžiamasi panašia problema – pratrūkstančiomis pūslelėmis, tačiau čia buvo sulaukta kitokių patarimų:

„Mano mamai padėjo „Bioptron“ lempa.“
„Žinau, kai kam padeda alyvos lapai. Tiesiog juos nuplaukite ir apriškite pūsleles.“
„Žolininkų grupėje net per atstumą užkalba.“
„Gydykitės antibiotikais. Jei čia rožė, tai net patys gydytojai pripažįsta užkalbėjimą.“

Toje pačioje grupėje atsirado nėščios merginos įrašas. Ji skundėsi, kad jai esąs žarnyno uždegimas. Šis įrašas sulaukė daugiau nei 120 atsakymų ir visi jie –
skirtingi:

„Valgykite linų sėmenų klijus.“
„Vanduo ir badas.“
„Eikite pas daktarą, nieko neklausykite. Prisiminkite, kad jūs nėščia.“
„Tarkuotų bulvių skystis nuima uždegimą, pagerkite kurį laiką ir praeis.“

3psl-2.jpg

Darysite voneles su savo šlapimu“

Į grupę buvo įkeltas įrašas, kaip namų sąlygomis išsigydyti vitiligo (baltmę):

„Jums reikės 5–6 vienetų aštrių raudonų pipirų čili. Juos sudėkite į litrinį stiklainį ir užpilkite puse litro degtinės (40 laipsnių). Pastatykite į tamsų kampą ir dar užvyniokite kokiu nors audinio gabalu, kad nepatektų šviesos. Po 26 dienų šiuo spiritiniu antpilu įtrinsite baltas vietas. Maždaug po 10 minučių reikia laikyti tas vietas saulėje, tiesiog saulėje pasikaitinti... Taip gydysite vasarą – būsite gražiai įdegusi...“

Dar viena moteris įdėjo suskilinėjusių pėdų odos nuotrauką ir klausė, kaip gydytis. Netrukus viena grupės narė diagnozavo, kad tai odos grybelis. O kita pasiūlė ir sprendimo būdą: „Darysite voneles su savo šlapimu 20 min. Po vonelių kojas ir rankas galite išsitepti medumi, irgi palaikykite 30 min. ir nuplaukite drungnu vandeniu.“

Savigyda – kol nebepaeina

Tokie žmonių veiksmai nelieka nepastebėti specialistų. Lietuvos išsėtinės sklerozės sąjungos generalinė sekretorė Aldona Droseikienė sako, kad žmonių savigyda socialiniuose tinkluose yra išties opi problema.

„Neseniai į mūsų sąjungą atėjo žmogus, kuris paklausė internetinių komentatorių patarimų nesikreipti į medikus ir išsėtinę sklerozę bandė gydytis kanapėmis bei Himalajų druska. Kai vieną dieną jau nebegalėjo paeiti be lazdelės, tada žmogus susizgribo ir kreipėsi su prašymu padėti. Ir tokių atvejų yra ne vienas“, – pasakoja pašnekovė.

Skaitmeninio raštingumo ir saugaus elgesio internetinėje erdvėje mokymus organizuojančio projekto „Prisijungusi Lietuva“ informavimo ekspertė Birutė Stanevičienė sako, kad negebėjimas atskirti patikimos, mokslu pagrįstos informacijos nuo jokiais faktais nepagrįstų pasisakymų – problema, su kuria dažniausiai susiduria socialiniais tinklais besinaudojantys vyresnio amžiaus asmenys.

Moteris tvirtina, kad mokymų metu jai teko išgirsti ne vieną su kraštutinumais susijusią istoriją.

„Yra tekę susidurti su žmonėmis, kurie, sužinoję, kad socialiniuose tinkluose skelbiama informacija pasitikėti nereikėtų, prisipažino naudojęsi socialinių tinklų „draugų“ ir nepažįstamų asmenų patarimais. Tokie atvejai parodo kritinio mąstymo stoką, todėl mokymų metu visada pabrėžiame, kaip svarbu yra tikrinti informacijos šaltinių ir juos skelbiančių asmenų patikimumą. Svarbu išsiaiškinti, ar informaciją skelbiantis asmuo turi srities, kurią aprašo, išsilavinimą, ar jis gali daryti išvadas ir dalyti patarimus, ar jis skelbia savo asmeninę nuomonę, ar remiasi išsamiais moksliniais tyrimais pagrįsta informacija. Tai itin aktualu, kai kalbama apie su sveikata susijusias temas, nes nepatvirtintais patarimais besivadovaujantis žmogus gali labai rimtai pakenkti savo sveikatai“, – sako ekspertė.

Pasak B. Stanevičienės, nors socialiniai tinklai yra skirti bendrauti ir dalytis nuomonėmis, visko vertinti tik kaip „juoda – balta“ irgi nereikėtų. Svarbiausia yra gebėti kritiškai žvelgti į visas – tiek specialistų, tiek su tam tikromis situacijomis susidūrusių žmonių rekomendacijas ir pasiūlymus.

Pasak A. Droseikienės, išgirsta ligos diagnozė gali būti smūgis, priverčiantis žmones griebtis pirmo šiaudo – šiuo atveju bet kokios informacijos. Todėl šiame etape svarbiausia yra pasirinkti kompetentingus, patikimus informacijos šaltinius: medikus, gydymo įstaigų svetaines, asociacijas, mokslinius straipsnius.

Socialiniuose tinkluose moteris pataria verčiau ieškoti palaikymo, pavyzdžių, kaip sėkmingai žmonės kovoja ar gyvena su turimomis ligomis