Savanorystė Lietuvoje: nuo savirealizacijos iki lengvatų mokslams

Vilnius

Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt

90080

Nauji pažįstami, kurie tampa draugais visam gyvenimui, ugdomi socialiniai įgūdžiai, organizuotumas ar pilietiškumas – privalumai, kuriuos dažniausiai nurodo savanorystę išbandžiusieji. Tai būdas jaunimui įsitraukti į visuomeninį gyvenimą, prisidėti prie vietinių bei globalių problemų sprendimo.

Gelbsti nuo žalingų įpročių

12-14 m. amžiaus jaunuoliai, pasak Linos Bakšytės, asociacijos „Mentor Lietuva“ projektų vadovės, išgyvena vieną sunkiausių žmogaus raidos periodų – ankstyvąją paauglystę, todėl savanoriavimu pagrįsta veikla gali sumažinti riziką įnikti į žalingus įpročius.

„Išgyvenant stiprius psichologinius bei fiziologinius pokyčius, stengiantis atsiplėšti nuo artimos aplinkos ir atrasti savo tapatumą, jaunas žmogus susiduria su didžiuliais sunkumais, išgyvena nerimą ir nežinomybę. Visą tai įveikti gali padėti patikimas bendravimas bei ryšys su suaugusiuoju, galinčiu būti pavyzdžiu jaunuoliui. Sutinku daug į izoliaciją linkusių jaunuolių, kurie šiuolaikinėje visuomenėje verčiau panyra į virtualų pasaulį ir tokiu būdu dar stipriau išgyvena depresyvią nuotaiką, kas ilgainiui gali išaugti į žalingą elgesį. Tačiau skirdami asmeninį laiką mes galime daug ką pakeisti, savo pavyzdžiu jaunuoliams parodyti aktyvaus žmogaus kryptį“, – teigia pašnekovė.

2016 m. tarptautinės mentorystės programos poveikio studija atskleidė, kad 86 proc. paauglių individualios mentorystės metu pagerėjo savivertė, 78 proc. tapo labiau motyvuoti mokykloje, 46 proc. įvardijo, kad yra mažiau linkę pradėti naudoti nelegalius narkotikus.

Įkvepia drąsos ir veiklumo

„Šiuo metu labai džiaugiamės vienu jaunuoliu, kuris buvo labai uždaras, tačiau po mentorystės programos ne tik išdrįso peržengti įprastos savo aplinkos ribas, bet ir aplankė naujas vietas, išbandė skirtingas veiklas. Mentorius padėjo jam apsilankyti skirtingose ugdymo įstaigose, susipažinti su jų aplinka, tvarka, palaikė vaiko idėją bandyti stoti į išsirinktas gimnazijas, o po įdėtų pastangų į vieną jų galiausiai ir įstojo. Kita sėkmės istorija yra apie jaunuolį, kuris po mentorystės programos atrado save teatro srityje. Iš pradžių jis jautėsi nejaukiai, o ilgainiui tapo atviresnis, pradėjo aiškiau reflektuoti savo emocijas, efektyviau planuoti laiką, geriau suprasti kokį poveikį gali daryti jo elgesys kitam“, – pasakoja L. Bakšytė.

Jos teigimu, jauni žmonės, susidūrę su visiškai kitokiu požiūriu bei elgesiu nei yra įpratę matyti savo darbinėje veikloje ir kasdienybėje, pradeda kitaip vertinti savo nuostatas, praplečia tolerancijos, pakantumo ribas, ugdo savo stipriąsias savybes, pilietiškumą. Ši patirtis vėliau persikelia ir į kitas gyvenimo sferas.

Daugiau idėjų, kaip jauni žmonės ieško savo gyvenimo kelio prisidėdami prie bendros gerovės kūrimo galima rasti Nacionalinių pilietiško jaunimo apdovanojimų platformoje Tevynemusu.lt. Nacionaliniai pilietiško jaunimo apdovanojimai „Tėvyne mūsų“ susilaukė aktyvaus visos Lietuvos moksleivių, mokytojų ir jų bendraminčių dėmesio. Iš viso įgyvendina virš pusšimčio pilietinių veiklų, prisidėjusių prie aplinkos pokyčių šiandien ar geresnės aplinkos kūrimo rytojui.

Savanoriauja ir dirbantys

Ilgametę savanoriavimo patirtį turinti vilnietė Marija Zacharovaitė šiuo metu ne tik studijuoja tarptautinį verslą, dirba, tačiau laisvalaikiu ir nepraleidžia progos savanoriauti kuriame nors renginyje. Ji sako pastebinti, kad atsiranda vis daugiau žmonių, kurie nors ir yra užimti, dirba bei mokosi, tačiau jaučia norą dalytis savo patirtimi ir vis dažniau pasiryžta savanorystei.

„Žinau nemažai žmonių, kurie išdrįsta įsipareigoti ilgesniam laikotarpiui, imtis iššūkių, skirti asmeninį laiką kitiems. Tai atviri, aktyvūs žmonės, kurie nuoširdžiai nori prisidėti prie pokyčių. Į savanorystę įsitraukti žmones, kurie turi aktyvią darbinę veiklą paskatina ir įvairių verslo organizacijų vidinė kultūra, vertybės, palankių sąlygų darbuotojams sudarymas dalyvauti savanorystės iniciatyvose“, – pastebi pašnekovė.

Per vasarą ji sako savanoriaujanti bent keturiuose skirtinguose festivaliuose, o per mokslo metus – bent šešiuose ir taip jau keturis metus.

„Savanoriavimas yra būtina patirtis kiekvienam jaunam žmogui, nes ugdo atsakomybės jausmą, komunikabilumą, drąsą bei padeda save atskleisti skirtingose srityse. Taip pat savanoriavimas padeda praplėsti akiratį, pavyzdžiui, pažįstamų žmonių skaičius išauga kone trigubai. Įsimintiniausias nutikimas, kai po beveik 2 metų savanorystės man pasiūlė kuruoti savanorių grupę. Man tai buvo didžiulis pasiekimas. Taip pat vieno festivalio organizatoriai pastebėję mano norą ir galimybes suteikė platesnes galimybes tobulėti“, – pasakoja ji.

Griauna stereotipus

Guoda Lomanaitė, Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros (JTBA) direktorė pastebi, kad tiek norinčių savanoriauti ratas, tiek galimybės tai daryti – plečiasi.

Jos teigimu, išbandyti savanorystę verta besiblaškantiems, ieškantiems savęs žmonėms, pavyzdžiui, baigusiems mokyklą ir nežinantiems, kur stoti – tai gali būti proga išmėginti save visiškai naujoje veikloje ir galbūt suprasti, kokiu keliu norėtųsi žengti toliau.

„Iš kitos pusės, kryptingai kažko siekiantiems – tai gali būti būdas praktiškai išbandyti savo žinias, lavinti įgūdžius dominančioje sferoje – nuo socialinio darbo iki naujųjų technologijų, taip didinant savo galimybes vėliau toje srityje ir įsidarbinti. Savanoriavimas tarptautiniu mastu padeda tobulinti anglų kalbos žinias, susipažinti su kitomis kultūromis, griauti stereotipus“, – sako G. Lomanaitė.

Iš viso šiuo metu Lietuvoje yra net 166 organizacijos, kurios pripažintos kaip atitinkančios Europos Komisijos keliamus standartus ir gali vykdyti veiklas, susijusias su savanoriškos veiklos projektais.

Bendroje šalių pildomoje „Europos solidarumo korpuso“ duomenų bazėje, 1905 užsiregistravę jauni žmonės, ieškantys galimybių savanoriauti, yra lietuviai. Lietuva, bendrame 28 šalių sąraše pagal užsiregistravusiųjų skaičių yra 13 vietoje.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt