Savanoriška veikla – nuo gyvūnų globos iki pagalbos senjorams: kaip pasirinkti

Šiauliai

Irma BagūnėŠaltinis: Etaplius.LT

246947

Atrodo, jog paskutiniu metu savanorystė Lietuvoje ir visame pasaulyje įgijo antrą kvėpavimą. Pirmiausia pandemijos metu, o po to ir prasidėjus karui, savanorystės kelią pasirinko vis daugiau suaugusių, brandesnių žmonių. Dešimtmetį pati savanoriaujanti bei koordinuojanti Šiaulių regiono savanorius Giedrė Brazlauskaitė stebėjo, kaip per tuos metus keitėsi savanorystė ir savanoriai. Moteris sako, kad tai – unikali veikla, kurios metu pirma ne duodi, o pats gauni naudos. Kur kreiptis, norint tapti savanoriu, kokią savanorystę galima išbandyti – interviu su G. Brazlauskaite.

„Jei žiūrint dešimtmečiais, manau, kad anksčiau buvo intensyvesnis noras ateiti, gelbėti. Dabar jaunimas ir kiekvienas iš mūsų gal tampame labiau intravertai, po kovido mažiau norim viešumos, daugiau būti su savim. Savanoriška veikla ir nėra 100 procentų visiems tinkanti. Visada yra tik apie 20 procentų komandos, kurie yra altruistai ir nori. Tai tas 20 procentų vis dar yra ir ateina savanoriauti, auga su tuo“, - įžvalgomis dalijasi Giedrė Brazlauskaitė.

Moteris sako, jog labai smagu, kad pasaulį aplankiusios negandos sutelkė žmones socializuotis, parodė, kad galima būti savanoriais senjorams, vyresnio amžiaus žmonėms.

„Labai kviečiame neužsidaryti senjorams, o ateiti, socializuotis, padėti kitam senjorui, kuris gal yra 20 metų vyresnis už tave. Arba ateiti į dienos centrus, irgi labai laukiam vyresnio amžiaus žmonių, kurie neturi kaip socializuotis. Ten puikios erdvės, nes susirenka tokio pat mąstymo žmonės ir yra labai graži bendruomenė“, - pasakoja savanorių koordinatorė G. Brazlauskaitė.

Koordinatorė sako, kad savanoriška veikla yra itin spalvinga, yra daugybė krypčių, pasirinkimų ir galimybių, todėl pirmiausia reikia nuspręsti, kokia kryptis artima pačiam žmogui, kad ir jis pasikrautų teigiamų emocijų, gautų naudos, gilintų žinias, tobulėtų kaip asmenybė.

„Jaunimui galima rinktis pusės metų savanorišką veiklą, kaip ilgalaikę savanorystę. Internete įvedus raktinius žodžius „savanoriška veikla“, rasite daugybę portalų, kuriuose galima rasti pasiūlymų savanoriauti festivaliuose ir panašiai. Tačiau pirmas klausimas žmogui, kuris pradeda svarstyti apie savanorystę, būtų – koks jo tikslas, ką jis nori padaryti, kam nori padėti. Ar jam svarbu gamta, ar gyvūnų gerovė, gal pagelbėti senjorui tą dieną išgyventi geriau, o gal padaryti kokybišką festivalį. Nereikia pamiršti ir trokštamų studijų. Jei mintyse – kūrybinės industrijos, tuomet tikrai reikėtų eiti į kultūros centrus, pasirašyti sutartis ir nuosekliai padėti bei mokytis“, - apie savanorystės krypties pasirinkimus pasakoja Giedrė.

Daugiau apie savanorišką veiklą – vaizdo reportaže:

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt