Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Nuotrauka iš Vaivos Neteckienės asmeninio archyvo.
Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt
Prabėgo velykinio šventimo laikotarpis. Paskutinį balandžio sekmadienį Lietuva šventė Atvelykį, dar vadinamą vaikų Velykėlėmis.
Tai paskutinė poilsio ir svečiavimosi diena prieš didžiuosius darbus laukuose. Vaikus ir jų tėvelius į Atvelykio šventę kvietė ir Trakų kultūros rūmų Tiltų padalinio meno kolektyvų nariai.
Nuo seniausių laikų žinoma, kad kartojimas yra mokslų motina. Tad Atvelykis arba vaikų Velykėlės ir yra Velykų pakartojimas. Kaip ir per Velykas, renginio metu skambėjo dainos, eilėraščių posmai, vaikai rideno margučius, patys įvairiausiais raštais ir spalvomis puošė didžiulius, į kiaušinius panašius, balionus, varžėsi estafetėse, dalyvaudami viktorinoje prisiminė senąsias šventės tradicijas, pagrindinius simbolius, jų reikšmes, kalbėjo apie Velykų švenčių prasmę.
Atvelykis – mažųjų šventė. Anksčiau šeimininkės per Atvelykį dažydavo kiaušinius – neretai visus, kuriuos vištos per savaitę nuo Velykų sudėdavo. Tačiau per Atvelykį tik vaikai gali daužti margučius, sulaukia Velykės su dovanomis ir kiškio pyragu. Kiškio pyrago, saldžių dovanėlių sulaukė ir šios šventės dalyviai.
„Iki Atvelykio arba jo dieną reikia aplankyti krikšto tėvus. Juk ten laukia pats gražiausias margutis ir galbūt saldi ar šiaip miela dovanėlė. Reiktų būtinai iki Atvelykio atnaujinti ryšius su krikšto tėvais, pasirodyti jiems – tegul pamato, kiek per metus paaugta, ko išmokta, įteikti savo rankdarbėlį ar šiaip nedidelę dovanėlę. Krikšto mamos irgi turėtų aplankyti savo krikštavaikius. Tai būtų abipusis, vadinasi, dvigubai didesnis džiaugsmas“, – šventės tradicijas vardino Tiltų padalinio renginių organizatorė Vaiva Neteckienė.
Atsisveikindami renginio organizatoriai padėkojo visiems susirinkusiems už aktyvų dalyvavimą, norą ir entuziazmą sukurti gražų pasibuvimą drauge, o mažieji šventės dalyviai nuskubėjo į aikštę, kur stovi sūpynės. Sūpynės – dar viena tradicinė šventės pramoga – kuo stipriau ir aukščiau supsimės, tuo sveikesni ir laimingesni visus metus būsime.