Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
EtapliusŠaltinis: Etaplius.LT
Kodėl saulės elektrinė verslui – daugiau nei ekologija?
Saulės elektrinės diegimas verslui Lietuvoje tapo ne tik prestižo ženklu, bet ir itin praktišku sprendimu. Pastaraisiais metais smarkiai išaugus elektros kainų nepastovumui – vis daugiau įmonių renkasi energijos nepriklausomybę kaip būdą stabilizuoti išlaidas. Tuomet saulės elektrinės įrengimas tampa patrauklia taupymo opcija.
Verslas, kuris turi nuosavą saulės elektrinę, gali:
· sumažinti elektros sąnaudas iki 70–90 % per metus,
· apsisaugoti nuo rinkos kainų svyravimų,
· pasinaudoti galimybe parduoti perteklinę energiją,
· gerinti savo įvaizdį kaip socialiai atsakingos įmonės,
· padidinti NT vertę (jei elektrinė įrengiama ant pastatų stogų).
Pavyzdžiui, vidutinė 50 kW galios saulės elektrinė, įrengta pramoniniame objekte, gali per metus sugeneruoti apie 50 000–55 000 kWh elektros energijos. Esant vidutinei 0,20 €/kWh rinkos kainai – tai apie 10 000–11 000 eurų metinės grąžos.
2025 m. subsidijos ir APVA parama
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) jau keletą metų aktyviai skatina įmones investuoti į atsinaujinančius energijos šaltinius. 2025 metų pirmąjį ketvirtį APVA paskelbė naują kvietimą teikti paraiškas verslo saulės elektrinių įrengimui su itin palankiomis sąlygomis.
Svarbiausi aspektai, kuriuos reikia žinoti:
· Finansavimo intensyvumas – iki 30 % tinkamų išlaidų padengimo, o mažoms įmonėms – net iki 35 %.
· Didžiausia galima parama vienai įmonei – iki 200 000 eurų.
· Tinkami projektai – elektrinės, kurių galia nuo 10 iki 500 kW.
· Paraiškų teikimo laikotarpis – nuo 2025 m. vasario 1 d. iki gegužės 31 d. (arba kol pasibaigs lėšos).
· Kartu gali būti finansuojama ir energijos kaupimo įranga.
Ši parama skiriama pagal ES lėšomis finansuojamą priemonę, kuri siekia skatinti tvarų verslo augimą ir klimato kaitos mažinimą. Reikia turėti omenyje, kad pareiškėjas turi būti registruotas Lietuvoje veikiantis juridinis asmuo, o projektas negali būti pradėtas anksčiau nei pateikta paraiška.
Teisinis pagrindas ir valstybės tikslai
Saulės elektrinių įrengimą reglamentuoja ne tik APVA paramos taisyklės, bet ir keli svarbūs teisės aktai.
· Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymas (AEIĮ) – jame įtvirtinta galimybė juridiniams asmenims būti gaminančiais vartotojais.
· LR Energetikos įstatymas – numato sąlygas elektros energijos gamybai, prijungimui prie tinklo ir pardavimui.
· Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) nutarimai – detalizuoja prijungimo tvarką, apskaitos sistemą ir atsiskaitymų modelius.
Lietuvos strateginis tikslas – iki 2030 metų pasiekti, kad net 45 % elektros būtų gaminama iš atsinaujinančių šaltinių. Dėl to valstybė siūlo vis daugiau paskatų ir biurokratinės pagalbos verslams, kurie renkasi žaliąjį kursą.
Ką reikia suspėti padaryti iki metų vidurio?
Jei įmonė svarsto saulės elektrinės įrengimą – 2025 metų pavasaris yra strateginis langas. Būtent iki gegužės pabaigos galima pateikti paraiškas APVA paramai gauti, o laimėjus finansavimą – projektą įgyvendinti per 18 mėnesių.
Pagal 2025 m. kvietimo sąlygas – juridiniai asmenys gali gauti iki 30 proc. tinkamų finansuoti išlaidų kompensaciją, žinoma, jei projektas atitinka energinio efektyvumo ir CO₂ mažinimo tikslus (APVA, 2025).
Svarbu atminti, kad net jei verslas negauna subsidijos – saulės elektrinė vis tiek atsiperka per 5–7 metus, o vėliau veikia pelningai net 15–20 metų.
Išmanus saulės elektrinės valdymas
Šiuolaikiniai sprendimai leidžia elektrinę valdyti nuotoliniu būdu – stebėti gamybą, suvartojimą, pertekliaus kaupimą ar tiekimą į tinklą. Verslui tai reiškia daugiau kontrolės ir optimizacijos galimybių. Yra ir sistemų, kurios automatiškai koreguoja apkrovas pagal saulės intensyvumą. Tai leidžia geriau išnaudoti pagamintą energiją realiu laiku, taip dar labiau mažina sąnaudas. Toks sprendimas tinka ne tik gamybinėms įmonėms, bet ir logistikos, prekybos, paslaugų ar net IT sektoriui – visur, kur reikalingas pastovus energijos tiekimas ir optimizuoti kaštai.
Kai energetinė nepriklausomybė tampa reputacijos dalimi
Vis dažniau klientai ir partneriai vertina ne tik paslaugos ar produkto kainą, bet ir tai, kaip jis kuriamas. Verslas, investavęs į saulės elektrinės įrengimą, siunčia aiškią žinutę apie atsakomybę, tvarumą ir ilgalaikį mąstymą. Tai tampa ne tik finansiniu sprendimu, bet ir rinkodaros įrankiu – žaliąja reputacija, kuri ypač svarbi dirbant su užsienio rinkomis ar viešaisiais pirkimais. Daugelis ES fondų projektų jau reikalauja įmonių turėti poveikio aplinkai vertinimą, o žalias energijos šaltinis – puikus būdas atitikti šiuos kriterijus.
Ar verta laukti?
2024 metais Lietuvoje saulės elektrinių verslui buvo įrengta 2,3 karto daugiau nei 2022-aisiais. Toks augimas rodo ne tik technologinę brandą, bet ir verslo pasitikėjimą investicija. Aplinkos ministerijos duomenimis – saulės elektrinės įrengimas verslo sektoriuje per 2024 m. sutaupė apie 14,6 mln. eurų energijos sąnaudų, o šis skaičius 2025-aisiais dar labiau išaugs, žinoma, jei verslai suspės pasinaudoti subsidijomis.
Sėkmingas įrengimas – tai ne tik finansinė nauda, bet ir žingsnis į pažangesnį, atsakingesnį verslo modelį, kuris vis dažniau tampa lemiamu konkurenciniu veiksniu tiek klientų, tiek partnerių akyse.