PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Gamta2025 m. Rugpjūčio 16 d. 17:43

Saugant retus augalus ir gyvūniją norima gerokai išplėsti Cimakavo draustinį

Druskininkai

Miškas / Pexels

Sniegė BalčiūnaitėŠaltinis: BNS


378928

Siekiant išsaugoti ne tik Lietuvos, bet ir Europos mastu vertingas ekosistemas, saugomas gyvūnų, paukščių, augalų ir grybų rūšis, Druskininkų savivaldybės Cimakavo ornitologinį draustinį ketinama išplėsti beveik puspenkto karto ir pakeisti jo rūšį į botaninį-zoologinį.

Kaip BNS sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėja Jonė Leščinskaitė, draustinio plotą siūloma plėsti nuo 366 iki 1961 hektaro.

„Retas žmogus bus girdėjęs apie Lietuvos pakraštyje esantį Cimakavo draustinį, dar retesnis bus girdėjęs apie jame saugomas vertybes“, – BNS J. Leščinskaitė.

Draustinis būtų plečiamas į šalia esančią saugomos teritorijos statuso neturinčią ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritoriją „Cimokinė II“ ir dalį Kermušijos, Vijuniūnų, Vijūninės ir Timakavo miškų, kur aptinkamos Europos bendrijos svarbos natūralios buveinės ir rūšys.

Kermušijos miško dalyje yra smiltyninio gvazdiko tipinio porūšio radavietės, kurios sudaro reikšmingą šalies populiacijos dalį. Šio augalo išlikimui labai svarbi draustinio suteikiama apsauga.

Pasak J. Leščinskaitės, šio porūšio augalai aptinkami tik pietų Lietuvoje, Varėnos ir Druskininkų savivaldybėse.

Išplėtus Cimakavo draustinį taip pat būtų sustiprinta juodojo gandro, jūrinio erelio, paprastosios lututės, vakarinio kurtinio ir žvirblinės pelėdos apsauga. Čia aptinkamos ir stačiosios dirvuolės, vėjalandės šilagėlės, šneiderio kirmvabalis.

„Nors Cimakavo ornitologiniame draustinyje buvo stebėtos kelios Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšys – juodoji meleta ir jerubė, taip pat itin retas į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas tripirštis genys, prijungus naujas teritorijas būtų suteikta papildoma apsauga miškų buveinėms, kurios ypač svarbios saugomoms retoms rūšims, kaip juodasis gandras, vakarinis kurtinys, paprastoji lututė“, – BNS kalbėjo ministerijos atstovė.

Pasak jos, šioms rūšims kelia grėsmę miškų kirtimai, buveinių fragmentacija, senų medynų trūkumas: „Apsaugant miškus nuo šių grėsmių, rūšys ir jų buveinės turi didesnius šansus išlikti.“

Iki šiol teritorijoje tinkamai neapsaugojus natūralių buveinių, Europos Komisija (EK) jau yra pradėjusi prieš Lietuvą pažeidimo procedūrą.

Draustinis dabar apima ornitologiniu požiūriu vertingą pelkę, esančią Dainavos girioje, prie Cimokinės aukštupio.

#DRUSKININKAI#CIMAKOVO DRAUSTINIS#AUGALAI#GYVŪNIJA