Saugant aplinką iššūkis piknikų ir kavos mėgėjams – 30 dienų be vienkartinių indų

Kaunas

Paulina KuzmickaitėŠaltinis: Etaplius.lt

37972

Neįsivaizduoji ryto be kavos puodelio, pagriebto degalinėje pakeliui į darbą ar universitetą? Planuoji savaitgalio pikniką ir perki vienkartinius indus, kad po vaišių gamtoje jų nereiktų tempti namo? Turėtum susimąstyti – už žiupsnelį tavo mielo patogumo sumoka gamta. Lietuvos sveikuolių sąjunga, socialinio verslo iniciatyva „Kūrybos kampas 360°“ ir Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkos inžinerijos institutas pakvietė priimti iššūkį – pabandyti 30 dienų nenaudoti vienkartinių indų.

Greitas maistas – greita pakuotė

„Greitas maistas gali būti ir sveikas, tačiau vienkartinių pakuočių poveikis aplinkai ir žmogaus sveikatai dažniausiai sukelia neigiamus padarinius“, – teigia KTU Aplinkos inžinerijos instituto mokslo darbuotoja, lektorė ir magistro studijų programos „Darnus valdymas ir gamyba“ vadovė Inga Gurauskienė.

Anot lektorės, poveikis aplinkai pasireiškia įvairiomis formomis ir visuose vienkartinių indų būvio ciklo etapuose – nuo žaliavų išgavimo, naudojimo iki atliekų šalinimo.

Šių gaminių naudojimo mastas pastaraisiais metais itin sparčiai auga. 2016 m. pasaulinė vienkartinių indų rinka siekė 27 mlrd. JAV dolerių, ir skaičiuojama, kad iki 2020 m. rinka išaugs iki 30 mlrd. JAV dolerių per metus.

„Tai tiesiogiai siejasi su išaugusių žaliavų poreikiu – naftos, medienos ir metalo. Be to, vienkartinių indų specifika lemia itin trumpą gaminio naudojimo laiką ir menkas galimybes šiuos indus perdirbti bei grąžinti antrines žaliavas į gamybą. Tai iš esmės prieštarauja žiedinės ekonomikos koncepcijai, kuri yra gamybos ir darnaus vartojimo vystymosi pagrindas“, – pažymi I. Gurauskienė.

KTU Aplinkos inžinerijos instituto profesorė, cheminių medžiagų poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai specialistė Jolita Kruopienė pasakoja, kad 2016 metais Danijoje buvo atliktas pavojingų cheminių medžiagų įvairiose maisto pakuotėse tyrimas.

Jo metu plastikiniuose maisto induose rasta kancerogenų: stireno, bisfenolio A. Pavojingų medžiagų rasta ir popierinėse pakuotėse: tyrėjai aptiko mineralinių alyvų, kurios gali paskatinti vėžį, kauptis organuose. Taip pat rasta fluorintų organinių junginių, kurie sukelia priešlaikinio gimdymo riziką.

„Nors teigiama, kad kiekiai yra maži, o tai neturėtų kelti rizikos sveikatai, reikia atsižvelgti, kad esame veikiami vadinamojo „pavojingų medžiagų kokteilio“, – paaiškina profesorė J. Kruopienė, pabrėždama, kad į mūsų organizmus įvairiais būdais patenka nepageidaujamos medžiagos.

„Visai neseniai pirmą kartą išgirdau, kad vienkartiniai popieriniai puodeliai, iš kurių kavinėse ir degalinėse siūloma gerti kavą ar arbatą, yra neperdirbami dėl juose esančio plastiko! Taigi jie aplinkai kenkia labiau nei plastikiniai. Man atrodo, kad būtina apie tai kalbėti, nes ši pakuotė yra labai populiari“, – atkreipia dėmesį Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė Sigita Kriaučiūnienė, kviečianti jungtis prie 30 dienų iššūkio.

Patogūs, bet taršūs

„Niekas nesiginčija, kad vienkartiniai indai yra labai patogūs šiuolaikiniame skubančiame pasaulyje. Tačiau vartojimas žengia greičiau nei mąstymas apie sukeliamus padarinius. Tai globali problema“, – sako KTU Aplinkos inžinerijos instituto doktorantė Valdonė Daugėlaitė.

Tyrėjos duomenimis, vien Jungtinėje Karalystėje kasdien ištuštinama 7 mln. kavos puodelių. Per metus jų susikaupia daugiau nei 2,5 mlrd. Lietuvoje per metus sunaudojama apie 40 mln. vienkartinių puodelių.

Įvertinant pagal Lietuvos populiaciją, vienas lietuvis per metus sunaudoja vidutiniškai 15 vienkartinių popieriaus pagrindo puodelių, o tai sudaro apie 3721 tonų neperdirbamų atliekų.

Lietuvoje veikia virš 1000 kavos išsinešti vietų: kavinių, degalinių, kioskų, restoranų, greito maisto užkandinių. Prie taršos ženkliai prisideda ir kavos pardavimo automatai, įrengti įvairiose erdvėse – universitetuose, biuruose, ligoninėse, stotyse.

„Nepastebime ir nesusimąstome, kaip ir kokiais mastais mūsų kasdieniai pasirinkimai ir įpročiai daro įtaką aplinkai. Gyvename ne vienkartinėje planetoje. Kiekvienas mes norime mėgautis švaria aplinka, sveiku maistu, unikaliu kraštovaizdžiu, norime palikti tokią galimybę savo vaikams bei anūkams. Mūsų asmeniniai sprendimai turi ženklų poveikį, todėl kviečiame jungtis visus, kas mėgsta iškylauti gamtoje, dažnai keliauja, valgo išvykose. Didelius pokyčius galime pradėti mažais žingsneliais, nuo savęs“ – ragina „Kūrybos kampas 360°“ įkūrėjas Giedrius Bučas.

Iššūkio taisyklės

Iššūkio metu 30 dienų siūloma atsisakyti: vienkartinių puodelių, vienkartinių šiaudelių, vienkartinių indų ir įrankių. Dalyviai grupėje turi galimybę dalintis savo patirtimis, kelti vaizdo įrašus, užduoti klausimus. Iššūkio organizatoriai pateikia įdomių faktų apie vienkartinius indus, jų vartojimo kultūrą kitose šalyse, jau esančius pasaulyje sprendimus, kaip mažinti aplinkos taršą vienkartiniais indais.

Tai jau trečias iššūkis šiais metais, kurį organizuoja Sveikuolių sąjunga. Grikių iššūkis su Ksavera Vaištariene pritraukė daugiau nei 17 tūkst. dalyvių, o mėnesiui be cukraus pasiryžo beveik 19 tūkst. žmonių.

Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „30 dienų iššūkis“ dalyviai gali rasti informacijos apie vienkartinių indų įtaką žmogaus sveikatai ir aplinkai, supažindinami su alternatyvomis, kurios ypač aktualios vasarą.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt