PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Sveikata2018 m. Liepos 28 d. 18:05

Šašlykai – maistas, kurio reikėtų valgyti nedaug

Šiauliai

Patarimas. Negalima kepti šašlykų, naudojant pušies, eglės, kėnio, maumedžio, klevo, alksnio, uosio, tuopos, drebulės, šermukšnio, gluosnio ir akacijos medieną. Ji degimo metu išskiria kancerogeninių medžiagų, tad idealiausia naudoti vaismedžių medieną.

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt


46654

Nors joks dietologas nepavadins šašlykų sveiku maistu, dažnas neįsivaizduoja iškylos ar savaitgalio be kvapnaus šio patiekalo dūmo. Vis dėlto tie, kurie rūpinasi savo sveikata, dėdami į burną sultingo kepsnio gabalą, susimąsto, ar tai sveika.

Svarbu tinkamai pasirinkti mėsą

Nuo senų senovės Lietuvos karalių, didikų, bajorų pilyse ir rūmuose ant iešmo būdavo kepamos meškos, jauni taurai, stumbrai, elniai, briedžiai, stirnos, šernai, bebrai, kiškiai, veršiai, paršiukai, avys, laukiniai ir naminiai paukščiai, įvairiausios žuvys, daržovės, vaisiai ir grybai. Kulinaras Remigijus Zvilna sako, jog ir šiandien ganėtinai sunku įsivaizduoti iškylą be ant laužo kepto maisto, kuris mėgstamas tiek poilsiaujančiųjų gamtoje, kaimo sodybose, tiek sodų bendrijose ar tiesiog mėgaujantis vakaro vėsa nuosavo kiemo teritorijoje.

Be šašlykų neapsieinama ir per šventes ar vaišes. Populiariausia iškylų patiekalų mėsa yra kiauliena. Šviežia liesa kiauliena yra puikus baltymų, B grupės vitaminų, cinko šaltinis. Kepsniams dažniausiai pasirenkama kiaulienos išpjova, sprandinė, kumpis ar šonkauliukai.

Lauke gaminamiems patiekalams taip pat tinka mažiau riebalų turinti jautiena, aviena, dažnas mėgsta šašlykus, pagamintus iš vištienos, o ypač iš kalakutienos.

Kalakutiena pelnytai laikoma viena sveikiausiųjų. Joje yra gausybė baltymų, aminorūgščių, B grupės vitaminų, cinko, geležies, fosforo ir magnio mikroelementų. Ne ką mažiau vertingesni šašlykai, paruošti iš vištienos. Kaime močiutės užauginta vištiena be jokių stimuliatorių ir priedų yra itin turtinga vitamino B6, naudinga širdžiai. Aviena ir jautiena, lyginant su kiauliena ar vištiena, turtingesnė B grupės vitaminų, magnio bei geležies. Be to, avienoje ir jautienoje yra mažiau sočiųjų riebalų nei kiaulienoje.

Gaminant šašlykus, R. Zvilna pataria vengti šaldytos mėsos, kadangi joje nėra nė trečdalio medžiagų, kurių gausu šviežioje. Nesvarbu, kaip ruošite šaldytą mėsą: marinuosite, daužysite mėsos plaktuku – ji vis vien bus kieta ir beskonė. Nederėtų kepti šašlykų ir iš ką tik paskersto gyvūno mėsos. Nuo skerdienos privalo nulašėti kraujas, mėsa turi pagulėti, „pailsėti“ 2–3 valandas. Tas pats galioja ir žvėrienai.

Jautienos šašlykus rekomenduojama gaminti tik iš jauno gyvulio mėsos. Senesnio gyvulio mėsa skatina oksidacinius procesus žmogaus organizme ir pagreitina senėjimą.

arturluczka-nuotr-grill-239.jpg

Šašlykų asorti – prasta mintis

Anot kulinaro R. Zvilnos, ėrienos šašlykas klaidingai laikomas riebiu ir kaloringu. Avienos sudėtyje esantis lecitinas pagreitina žmogaus smegenų darbą ir reguliuoja insulino gamybą organizme. Avienos mėsoje yra fluoro, kuris naudingas dantų emaliui.

Triušienos mėsa yra pati dietiškiausia ir lengvai įsisavinama. Tam vienbalsiai pritaria ne tik mėsos žinovai, bet ir vaikų gydytojai, tvirtindami, kad, papildant vaikų mitybos racioną mėsa, pradėti tai daryti geriausia nuo triušienos. Be to, triušiena puikiai tinka ir alergiškiems žmonėms.

Daryti šašlykų asorti prasta mintis, nes tokie skirtingos mėsos vėrinukai gali baigtis alerginėmis reakcijomis.

Jeigu rengiatės pirkti kepsniams skirtos mėsos parduotuvėje, reikia nepamiršti, kad paruoštuose mėsos gaminiuose yra nitritinės druskos (E250). Būtent ji, kepant mėsą aukštoje temperatūroje (aukštesnėje nei 110 laipsnių), reaguoja su mėsoje esančiomis aminorūgštimis. Dėl to ir susidaro kenksmingų kancerogeninių junginių – nitrozaminų.

Nitritinė druska mėsos produktų gamyboje naudojama daug dešimtmečių, siekiant išlaikyti natūralią spalvą, panaikinti patogeninę mikroflorą. Lietuvos higienos norma leidžia ją naudoti, svarbu neviršyti nustatytos normos.

Prekybos centruose didelis žuvies asortimentas, tačiau ją rinktis reikia atidžiai. Kulinaras žuvį rekomenduoja pirkti tik su kaulais. Naudingesnės yra riebios žuvys: lašišos, skumbrės, menkės, sardinės ir pan. Iškylos metu pasirinkę žuvį, neapsunkinsite savo organizmo ir gausite naudos sveikatai. Paskaičiuota, jog tiems, kurie per dieną suvalgo ne mažiau kaip 30 gramų žuvies, miokardo infarkto rizika sumažėja perpus.

Vietoje ryžių, keptų bulvių verčiau rinkitės ant laužo keptas cukinijas, baklažanus, papriką ar tiesiog šviežias daržoves, kurios neapsunkina virškinimo, aprūpina organizmą reikalingomis medžiagomis. Garnyrui puikiai tinka moliūgai, pupelės, kopūstai, špinatai, žirniai ir kitos daržovės.

anton-u-nuotr-pork-k.jpg

Viskas priklauso nuo įgudimo ir išmanymo

Jeigu nusprendėte išsikepti mėsos, anot R. Zvilnos, paruošta ant anglių, ji bus sveikiausia. Negalima gaminti šašlykų, naudojant pušies, eglės, kėnio, maumedžio, klevo, alksnio, uosio, tuopos, drebulės, šermukšnio, gluosnio ir akacijos medieną.

Minėta mediena degimo metu išskiria kancerogeninių medžiagų, patenkančių ant maisto, kepamo ant laužo. Idealiausia būtų naudoti sausą vaismedžių medieną.

Slyvmedis gerai dega ir anglys būna stabilios. Slyvmedis yra aromatingesnis nei obels mediena, tačiau ne tiek, kad konkuruotų su vyšnios. Pakanka prie bet kokių malkų pridėti keletą vyšnios šakelių ir mėsa įgaus ypatingo aromato.

Kepti mėsą reikia tol, kol ji apskrus ir taps traški, tačiau negalima leisti jai apdegti. Apdegusią odelę nuo šašlyko geriau nuimti, nes joje gali būti daug kancerogenų.

Maža gudrybė – mėsą, prieš kepant, pamarinavus citrinų sultyse, pagreitėja medžiagų apykaita ir organizmas sugeria mažiau riebalų.

„Nors yra įvairių būdų šašlykams marinuoti, nemarinuokite jų majoneze ar acte. Nenatūraliame acte marinuota mėsa apdorojama tampa itin toksiška. Sveikiausi šašlykai – paruošti su žolelėmis, ypač čiobreliais, tuomet mėsa tampa minkšta, kvapni, o svarbiausia – nekenksminga žmogaus sveikatai“, – žeria patarimus kulinaras, primindamas, jog žolelės ir prieskoniai – puikus antioksidantų šaltinis.

Apsinuodijimo tikimybė didesnė, kai valgomas nepakankamai termiškai apdorotas maistas. Ypač lauko kepsninėje kepti produktai gali būti apskrudę iš išorės, tačiau žali viduje.

Sūdyti ir gardinti pipirais geriausia jau iškepusią mėsą, taip pat ir žuvį.

Teikdami keptą ant žarijų maistą vaikams, prisiminkite, jog vaikų iki dvylikos metų virškinamoji sistema dar tik formuojasi, todėl yra ypač jautri ir pažeidžiama. Mažiesiems verčiau patiekite ant žarijų keptų kepsnių, suvyniotų į kepimo foliją bei apkeptų daržovių vėrinukais.

Alkoholis ir šašlykai – pavojingas užtaisas žmogaus sveikatai. Verčiau, mėgaudamiesi šašlykais, atsigaivinkite arbata arba greipfrutų sultimis. Šie gėrimai puikiai neutralizuoja kenksmingą kancerogeninį poveikį.

Apkartus šašlykų vakarėliui, nenumokite ranka

Kad neužkluptų liga, nepamirškite prieš valgį kruopščiai nusiplauti rankų. Nusiprausti galima šaltinio ar ežero vandeniu, tačiau indų plauti atviruose telkiniuose nevertėtų. Siekiant neapsunkinti skrandžio, svarbu turėti saiką, maisto porcija turėtų būti tokia, kad tilptų į dvi saujas.

Jei persivalgėte, nebijokite pabadauti bei nepamirškite mažais gurkšneliais gerti negazuoto mineralinio vandens arba lengvai saldintos arbatos. Gazuotų gėrimų bei sulčių tokiu metu derėtų vengti.

Apsinuodijus maistu, patariama ne gulėti, o kuo daugiau vaikščioti. Vaikštant organizmas valosi, atsikrato nuodų. Šiuo momentu praverstų ir pirtis arba sauna, kurios gerai išvarytų toksinus iš kūno.