Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Legendinis kino operatorius Algimantas Mockus švenčia 90-metį. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Prezidentas Gitanas Nausėda ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nuoširdžiai sveikina kino operatorių ir režisierių Algimantą Mockų 90-mečio proga.
Valstybės vadovas padėkojo A. Mockui už viso gyvenimo nuopelnus, kuriant Lietuvos kultūros ir kino istoriją.
„Jūs esate mylimas visos Lietuvos. Jau kelias kartas Jūsų darbai žavi vaizdų ir detalių raiškumu. Jūsų darbai klojo lietuviškos kinematografijos aukso fondo pamatus – pirmoji išspausdinta spalvota fotografija, pirmasis lietuvių vaidybinis filmas, pirmasis filmo baletas, pirmasis lietuviškas miuziklas ir daugelis lietuviškos kinematografijos šedevrų žymi Jūsų kūrybos kelią“, – rašoma šalies vadovo sveikinime.
Jubiliejaus proga prezidentas A. Mockui palinkėjo sveikatos, asmeninės laimės ir džiuginančios gyvenimo pilnatvės.
„Tikrai ne veltui esate vadinamas vaikščiojančia fotografijos ir kino technikos enciklopedija. Jūsų profesionalumas, meistriškumas, atidumas detalėms labai praturtino Lietuvos kinematografijos pasaulį. Jūsų preciziškai valdoma kamera užfiksavo tokius filmus kaip „Adomas nori būti žmogumi“, „Gyvieji didvyriai“, „Gražuolė“, „Riešutų duona“, „Velnio nuotaka“ ir kitus, jau tapusius Lietuvos kino klasika. Itin turtingas ir Jūsų fotografijų archyvas, atskleidžiantis nematomą, bet ne mažiau įdomią Lietuvos kino industrijos pusę. Nuoširdžiai sveikinu garbingo jubiliejaus proga ir linkiu stiprios sveikatos bei džiaugsmingų kasdienybės akimirkų“, – sakoma premjerės sveikinime.
Kino operatoriaus A. Mockaus kūrybinės biografijos pradžia sutapo su pirmaisiais Lietuvos kino žingsniais: pirmas didelis savarankiškas jo darbas buvo Vytauto Mikalausko filmo „Žydrasis horizontas“ filmavimai. 1957 m. sukurtas „Žydrasis horizontas“ Lietuvos kino studijoje tapo pirmuoju filmu, nufilmuotu vien tik lietuvių kūrėjų (iki tol visi ilgametražiai vaidybiniai filmai buvo kuriami, režisuojant ir kontroliuojant maskviečiams).
Netrukus A. Mockus nufilmavo ir garsiausią 6-ojo dešimtmečio filmą – režisieriaus Vytauto Žalakevičiaus 1959-ųjų metų juostą „Adomas nori būti žmogumi“; 1960 m. filmas apdovanotas premija už operatoriaus A. Mockaus darbą sąjunginiame kino festivalyje Minske.
1970 m. premija už operatoriaus darbą sąjunginiame kino festivalyje Minske apdovanotas vienas geriausių 7-ojo deš. Lietuvos kino studijoje sukurtų filmų režisieriaus Arūno Žebriūno „Gražuolė“. A. Mockus yra daugelio A. Žebriūno filmų operatorius – kelios žiūrovų kartos prisimena meistriškai operatoriaus nufilmuotas vaidybines ilgametražes juostas „Naktibalda“ (1973), „Velnio nuotaka“ (1974), „Riešutų duona“ (1977), 4 serijų TV filmą „Turtuolis, vargšas“ (1982/1983). Įsimintini operatoriaus darbai su režisieriumi Gyčiu Lukšu – A. Mockus nufilmavo įvairiuose festivaliuose įvertintus ilgametražius vaidybinius šio režisieriaus filmus „Virto ąžuolai“ (1976), „Žalčio žvilgsnis“(1990), „Žemės keleiviai“ (1992, 1993 m. filmas apdovanotas prizu „Sidabrinė vynuogių kekė“ Vidurio ir Rytų Europos kino festivalyje „Lubuskie Lato Filmowe“ Lenkijoje).
Operatorius A. Mockus itin daug filmavo iki 1992 metų – ir eksperimentines juostas (tarp jų režisieriaus Jono Vaitkaus filmas „Zodiakas. MKČ“, 1985), ir vaidybinius, dokumentinius, mokslo populiarinimo filmus, pats režisavo ir nufilmavo filmą - baletą „Eglė žalčių karalienė“ (1965, režisavo kartu su Vytautu Grivicku).
Jubiliejų švenčiantis A. Mockus yra ir žinomas fotografas, visą gyvenimą fiksavęs Lietuvos kino žmones, filmavimų ir gyvenimo akimirkas.