Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Freepik.com nuotr.
Lina GalkuvienėŠaltinis: Etaplius.LT
Naujienų portalas Etaplius.lt kviečia sužinoti kaip šalies gimnazijų reitinge, kuriame šiemet buvo įvertintos 343 gimnazijos, neturinčios teisės pasirinkti mokinių, atrodo Šiaulių miesto gimnazijos. Jų reitinge – 11.
Apžvelgsime gimnaziją 2023 metais baigusių abiturientų skaičius, jų pasiektus rezultatus laikant stojimui į aukštąsias mokyklas nuo šiol reikalingus valstybinius lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos brandos egzaminų rezultatus. Gimnazijų užimtas vietas rasite lentelėje.
Žurnalo "Reitingai" duomenys (2024 m. Gegužė)
Juliaus Janonio gimnazija
Aukščiausią vietą iš Šiaulių miesto gimnazijų 2024 metų Lietuvos gimnazijų reitinge užiima Juliaus Janonio gimnazija. Ji surinko 57,44 taškus ir užėmė 7 vietą šalyje. Žurnalo „Reitingai“ duomenimis, pernai šią gimnaziją baigė 148 abiturientai. Iš šių abiturientų į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose įstojo 63,5 proc. Pernai Juliaus Janonio gimnazijos abiturientai, laikydami egzaminus, surinko 33 šimtukus. Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį egzaminą rinkosi laikyti 99,3 proc. abiturientų, iš jų neišlaikė 1,4 proc. Matematikos valstybinį egzaminą rinkosi laikyti 91,2 proc. abiturientų, iš jų neišlaikė 6,7 proc.
Didždvario gimnazija
Antrą vietą tarp geriausiai įvertintų Šiaulių miesto gimnazijų užima Didždvario gimnazija. Ji reitinge šiemet surinko 50,06 balų ir pagal tai Lietuvos 2024 m. gimnazijų reitinge užėmė 26 vietą. Šią gimnaziją pernai baigė 131 abiturientas. Iš jų į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose įstojo 67,2 proc. Egzaminus laikę abiturientai surinko 3 šimtukus. Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį egzaminą rinkosi laikyti 97,7 proc. abiturientų, neišlaikė – 3,1 proc. Matematikos valstybinį egzaminą laikė 80,9 proc. abiturientų, neišlaikė 8,5 proc.
„Romuvos“ gimnazija
Trečia pagal rezultatus Šiaulių miesto gimnazijų sąraše – „Romuva“. Ji šalies gimnazijų reitinge užėmė 28 vietą. Ši gimnazija surinko 49,84 reitingo taškus. Ją pernai baigė 146 abiturientai. 61 proc. iš jų įstojo į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose. Abiturientai pernai surinko 11 šimtukų. Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį egzaminą rinkosi laikyti 96,6 proc. romuviečių, iš kurių jo neišlaikė 2,8 proc. Matematikos valstybinį egzaminą laikė 78,8 proc., neišlaikė 2,6 proc.
„Lieporių“ gimnazija
„Lieporių“ gimnazija tarp šalies gimnazijų šiemet užiima 42 vietą ir surinko 46,15 taškų. Pernai šią gimnaziją baigė 152 abiturientai, iš kurių 46,7 proc. įstojo į valstybės finansuojamas vietas. 2023 m. egzaminus laikę lieporiečiai gavo 14 šimtukų. 83,6 proc abiturientų rinkosi laikyti lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, neišlaikė – 0,8 proc. Matematikos valstybinį brandos egzaminą laikė 65,8 proc. visų praėjusiais metais „Lieporių“ gimnaziją baigusių abiturientų. Neišlaikė 10 proc.
Šiaulių universitetinė gimnazija
Šiaulių universitetinė gimnazija šalies gimnazijų reitinge užėmė 105 poziciją ir surinko 37,77 taškus. Ją 2023 m. baigė 77 abiturientai, iš kurių 35,1 proc. įstojo į valstybės finansuojamas vietas. Abiturientai pernai gavo 3 šimtukus. 77,9 proc. rinkosi laikyti valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą, neišlaikė – 8,3 proc. 58,4 proc. abiturientų laikė valstybinį matematikos brandos egzaminą. Neišlaikė 8,9 proc.
Stasio Šalkauskio gimnazija
Stasio Šalkauskio gimnazija 2024 m. šalies gimnazijų reitinge surinko 32,15 reitingo taškų ir užėmė 148 vietą. 2023 m. ją baigė 101 abiturientas. Į aukštosiose mokyklose esančias valstybės finansuojamas vietas įstojo 39,6 šių abiturientų. Pernai iš egzaminų gauti 2 šimtukai. Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą laikyti rinkosi 80,2 proc abiturientų, neišlaikė 6,2 proc. Matematikos valstybinį brandos egzaminą laikė 50,5 proc, neišlaikė – 15,7 proc.
Simono Daukanto gimnazija
Simono Daukanto gimnazija 2024 m. šalies gimnazijų reitinge užėmė 181 vietą. Gimnazija reitinge surinko 29,03 taško. Ją 2023 m. baigė 95 abiturientai, iš kurių į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose įstojo 15,8 proc. Pernai per brandos egzaminų sesiją gautas 1 šimtukas. Valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą laikyti rinkosi 54,7 proc. abiturientų, išlaikė visi. 44,2 proc abiturientų laikė matematikos valstybinį brandos egzaminą, neišlaikė 9,5 proc.
Sauliaus Sondeckio menų gimnazija
Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos rezultatas šalies gimnazijų reitinge – 220 vieta ir surinkti 24,85 reitingo taškai. Pernai ją baigė 19 abiturientų. Iš jų 63,2 proc. įstojo į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose. Šimtukų pernai nepavyko surinkti. Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą rinkosi laikyti 89,5 proc. abiturientų. Neišlaikė 11,8 proc. Matematikos valstybinį brandos egzaminą laikė 47,4 proc. abiturientų, neišlaikė 11,1 proc.
„Saulėtekio“ gimnazija
Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazija šiemet surinko 17,09 reitingo taškų ir užėmė 298 vietą. Šią gimnaziją pernai baigė 58 abiturientai. Į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose šalies mokyklose įstojo 8,6 proc. šių abiturientų. Pernai buvo gautas 1 šimtukas iš laikytų brandos egzaminų. Valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą laikyti rinkosi 34,5 proc. abiturientų. Neišlaikiusių nėra. 31 proc. visų abiturientų laikė valstybinį matematikos brandos egzaminą. Iš jų 33,3 procento išlaikyti nepavyko.
„Santarvės“ gimnazija
316 vietą šalies reitinge užiima „Santarvės“ gimnazija. Ji surinko 14,29 reitingo taškų. Šią gimnaziją pernai baigė 15 abiturientų. 13,3 proc. iš jų įstojo į valstybės finansuojamas vietas Lietuvos aukštosiose mokyklose. Šimtukų iš laikytų brandos egzaminų nebuvo. 40 proc. abiturientų rinkosi laikyti lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. 16,7 proc. jį pasirinkusių – neišlaikė. 40 proc. abiturientų laikė matematikos valstybinį brandos egzaminą. Neišlaikė kas antras laikęs – 50 proc. Svarbu tai, kad šioje gimnazijoje mokosi ir rusakalbiai tautinių mažumų mokiniai.
Sporto gimnazija
Šiaulių Sporto gimnazijoje mokosi itin gabūs sporte mokiniai ir gali įgyti pagrindinį bendrąjį arba vidurinį išsilavinimą. Šalies gimnazijų reitinge ši gimnazija užėmė 332 vietą surinkusi 11,03 taško. Pernai ją baigė 30 abiturientų. Iš jų 6,7 proc. įstojo į šalies aukštąsias mokyklas. Šimtukų iš egzaminų nesurinkta. Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą laikė 36,7 proc. abiturientų ir visi išlaikė. 23,3 proc. abiturientų laikė valstybinį matematikos brandos egzaminą. Iš jų neišlaikė beveik kas trečias – 28,6 proc.
Švietimo skyriaus vedėja: šie reitingai neidentifikuoja švietimo kokybės
Kaip vertinti šiuos rezultatus – diskusijų klausimas. Tai akademinių pasiekimų rezultatai, kurių svarba gali būti ne visiems vienodai reikšminga. Žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas Etaplius.lt sakė, kad šio reitingo tikslas – informuoti visuomenę, nes „viešojoje erdvėje mažai švietimo duomenų ir jie slepiami“. O reitingavimo metodologija yra naudojama jau seniai, pasiūlyta Matematikos instituto mokslininkų.
Naujienų portalas Etaplius.lt pakomentuoti šiuos gimnazijų rezultatus, pateiktus minėto žurnalo Lietuvos gimnazijų reitinge, paprašė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjos Editos Minkuvienės. Pateikiame jos atsakymą:
„Šiuos švietimo įstaigų reitingus vertinu kaip nereikšmingus švietimo paslaugų kokybei, nes jie neidentifikuoja Lietuvos švietimo kokybės. Švietimo kokybė negali būti vertinama tik pagal vieno švietimo srities segmento (akademinius pasiekimus) rodiklius. Švietimo paslaugų kokybę atspindi kompleksinis rodiklių rinkinys. Švietimo rezultatų rodikliai turi koreliuoti su ugdymo aplinkos, personalo, socialinio konteksto ir kitais rodikliais.
Šiuo atveju pateikiami reitingai ne tik, kad neatspindi švietimo kokybės, bet ir yra nekorektiški Lietuvos valstybės ir švietimo strategijos kontekste. Lietuvos švietimo strategijoje prioritetas teikiamas įtraukčiai (specialiųjų ugdymosi poreikių turinys vaikai ugdomi(si) kartu su bendraamžiais), socialiniam, emociniam ugdymui, saviraiškiam vaiko dalyvavimui mokyklos gyvenime, asmenybės brandai.
Taip pat reitinguoti visos Lietuvos švietimo įstaigas pagal dalinius kokybės rodiklius yra nekorektiška. Gimnazijos vykdo pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus (toliau – PUPP), brandos egzaminus. Šiais įrankiais pamatuojama tik daliniai mokinių pasiekimai, nes pasiekimus ir pažangą indikuoja ne tik brandos egzaminai ar PUPP, bet ir nuoseklus mokinių mokymasis visą programos laikotarpį. Švietimo kokybės rodiklis, indikuojantis mokinių pasiekimus ir pažangą, yra išsilavinimo įgijimas (išsilavinimo dokumentuose yra fiksuojami ne tik brandos egzaminų ar PUPP rezultatai, bet ir mokinio nuoseklaus mokymosi visą programos laikotarpį rezultatai). Pažymėtina ir tai, kad PUPP ir brandos egzaminus laiko ir specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniai. Gimnazija, kurioje ugdosi tokių mokinių ganėtinai didelė dalis, savaime suprantama, kad tokios gimnazijos bendras PUPP ar brandos egzaminų išlaikymo rodiklis gali būti žemesnis.
Visos Lietuvos įstaigų reitingavimas nėra reikšmingas matuojant Lietuvos ar savivaldybės švietimo būklę ir kokybę. Jei konkreti švietimo įstaiga yra ne pirmajame dešimtuke ar šimtuke, jei konkrečios švietimo įstaigos reitinguose matuojamų rodiklių reikšmė didėjo ar mažėjo, tai tikrai neindikuoja švietimo įstaigos teikiamų švietimo paslaugų kokybės, nes kiti rodikliai, indikuojantys bendrą kokybės indeksą, yra aukšti. Iliustruojant Šiaulių miesto pavyzdį – nors bendrojo ugdymo mokyklos yra pasklidusios reitingų tinklelyje pagal akademinių pasiekimų rodiklius, Šiaulių miesto savivaldybės švietimo paslaugų kokybė ganėtinai aukšta – 4 vietoje iš 60 savivaldybių“.