PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Veidai2025 m. Rugpjūčio 5 d. 14:58

Šalčininkų rajono pora švenčia deimantines vestuves: 60 metų bendro gyvenimo

Šalčininkai

Šalčininkų rajono savivaldybės nuotr.

EtapliusŠaltinis: Šalčininkų rajono savivaldybė


377303

Ne kiekvienas gali pasigirti tokiu gyvenimo keliu. Marija ir Mečislov Sankovskiai iš Kalesninkų švenčia deimantines vestuves – 60 metų bendro gyvenimo, meilės, darbo ir atsidavimo šeimai bei vietos bendruomenei. Jų istorija – tai pasakojimas apie Kresų dvasią, tradicijų stiprybę ir neišblėstančią meilę.

Nors šiandien jie neatskiriamai susiję su Kalesninkais, jų vestuvinis kelias vedė per du miestus: civilinę santuoką jie įregistravo Eišiškėse, o bažnytinį „taip“ ištarė Gardine. Neatsitiktinai. Nors ponia Marija gimė dabartinėje Baltarusijos teritorijoje, pati su šypsena pabrėžia, kad tai nebuvo jokie „užsieniai“, o tiesiog – Kresai, giliai lenkiškoje tapatybėje įsišaknijusios žemės. „Mes visada kalbėjome lenkiškai, šventėme lenkiškas šventes. Mums tai buvo lenkiška tėvynė, nepaisant žemėlapių“, – sako su įsitikinimu jubiliatė.

Šalčininkų rajono savivaldybės nuotr.

Baigusi pedagoginę mokyklą Naujojoje Vilnioje, ponia Marija buvo paskirta dirbti mokytoja Kalesninkų mokykloje. Likimas veikė greitai ir tiksliai – ji apsigyveno būsimo vyro brolio namuose. Ten ir susipažino su Mečislovu. O toliau – kaip gyvenime – kibirkštis, įsimylėjimas ir sprendimas visam gyvenimui. Po vestuvių apsigyveno Kalesninkuose, Mečislovo gimtuosiuose namuose, kurie buvo perkelti iš jo tėvų sodybos. Šie namai tapo vieta, kur užaugo jų keturi vaikai: Mečislav, Božena, Gražina ir Jaroslav.

Sankovskių šeima visą gyvenimą buvo glaudžiai susijusi su švietimu. Ponas Mečislovas, baigęs žemės ūkio studijas, iš pradžių dirbo kolūkyje, tačiau širdis ir pašaukimas jį atvedė į mokyklą. Čia dirbo mokytoju, o kurį laiką ėjo ir mokyklos direktoriaus pareigas.

Šalčininkų rajono savivaldybės nuotr.

Ponia Marija dėstė istoriją ir buvo mokyklos pavaduotoja.

„Mokykla buvo mūsų antri namai“, – sako ji.

Ypač šiltai ji prisimena darbą kartu su dabartiniu rajono meru Zdzislavu Palevičiumi ir vicemeru Josifu Rybaku, kurie kurį laiką vadovavo Kolesninkų mokyklai.

„Tai buvo tikra komanda – ambicinga, darbšti, turinti viziją, – su šypsena priduria ji. – Tai žmonės, kurie visada rūpinosi lenkiškumu... tiek mokykloje, tiek dabar, kaip rajono valdžia“, – pabrėžia ponia Marija.

Šiandien, po šešių dešimtmečių bendro gyvenimo, Sankovskiai didžiuojasi tuo, ką kartu pasiekė. Jie džiaugiasi vaikų ir anūkų artumu. Jų namuose vis dar tvyro svetinga atmosfera – kupina šilumos, pasakojimų ir gyvenimiškos išminties. Ir nors pasaulis nuo jų vestuvių dienos pasikeitė neatpažįstamai, vienas dalykas liko nepakitęs – jų tarpusavio pagarba, meilė ir neišblėstantis humoro jausmas.

Šalčininkų rajono savivaldybės nuotr.

Deimantinių vestuvių proga netrūko nuoširdžių sveikinimų. Sutuoktiniams padėką ir pagarbą išreiškė rajono vicemeras Valdemar Šliževski, Socialinės apsaugos ir sveikatos skyriaus pavaduotoja Galina Rogoža bei Kolesninkų seniūnė Danuta Vilbik.

„Rajono mero Zdzislavo Palevičiaus ir visos vietos bendruomenės vardu nuoširdžiai Jus sveikiname. Jūsų gyvenimas – tai gražus atsidavimo, darbo ir meilės pavyzdys – vienas kitam, šeimai, o taip pat mūsų žemei ir bendroms vertybėms. Dėkojame už šį liudijimą“, – sakė vicemeras Valdemar Šliževski.


Foto galerija:


#VESTUVĖS#ŠEIMA#ŠALČININKAI#SANKOVSKIAI