Šalčininkiečiai pagerbė leitenantą J. Borisevičių-Krysią

Šalčininkai

Šalčininkų rajono savivaldybės nuotr.

EtapliusŠaltinis: Šalčininkų rajono savivaldybė

Sausio 21 dieną įvyko leitenanto Jano Borisevičiaus, žinomo slapyvardžiu „Krysia“ arba „Mściciel”, 80-ųjų mirties metinių minėjimas.

Renginį inicijavo Lietuvos lenkų sąjungos Šalčininkų skyrius, bendradarbiaudamas su Pasaulinės Armijos Krajovos asociacijos Vilniaus – Naugarduko skyriumi ir istoriniu klubu „Rok 1863“. Minėjimas pritraukė didelį būrį dalyvių, tarp kurių – vietos valdžios institucijų, visuomeninių organizacijų, vietos gyventojų ir jaunimo atstovai – žmonės, norintys puoselėti už savo krašto laisvę kovojusių didvyrių atminimą.

Renginys prasidėjo iškilminga ceremonija: padėtos gėlės ir uždegtos žvakės prie Jano Borisevičiaus (pseud. „Krysia“) kapo Kalvių kaime, Varėnos rajone.

Į renginį atvyko garbingi svečiai: Lietuvos lenkų sąjungos Šalčininkų skyriaus pirmininkas ir Šalčininkų rajono meras Zdzislav Palevič, Europos Polonijos bendruomenių sąjungos prezidentas ir Lietuvos lenkų sąjungos pirmininko pavaduotojas Edvard Trusevič, Lenkijos Respublikos ambasados Generalinis Konsulas Dariusz Wiśniewski, Šalčininkų rajono vicemerai Josif Rybak ir Valdemar Sliževski, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius Gžegož Jurgo, kunigai Tadas Švedavičius ir Juzef Aškelovič, sesuo Michaela Rak, Pasaulinės Armijos Krajovos asociacijos Vilniaus – Naugarduko skyriaus pirmininkas dr. Kazimierz Krajewski, istorinio klubo „Szlakiem Narbutta“ pirmininkas Wojciech Prusaczyk, istorinio klubo „Rok 1863“ pirmininkas Romuald Sadowski, kiti svečiai.

Šalčininkų rajono savivaldybės nuotr.

Jan Borisevič gimė 1913 m. Dvarčėnuose (dabartinės Baltarusijos teritorijoje) ir buvo vienas žymiausių Armijos Krajovos vadų Vilniaus krašte. Jo slapyvardis „Krysia“ tapo drąsos, ryžto ir pasiaukojimo simboliu. Borisevič išgarsėjo daugybe susirėmimų su vokiečių ir sovietų okupantais, demonstruodamas nepaprastus vadovavimo įgūdžius ir rūpinimąsi savo pavaldiniais. Jis tragiškai žuvo 1945 m. sausio 21 d. kovoje su NKVD daliniais. Pomirtine leitenanto Jano Borisevičiaus Golgota tapo Nočia, Rodūnė (dabartinė Baltarusija), Kalesninkai, Eišiškės. Komendanto kūnas apvilktas tik apatiniais iš maišams skirto audinio, buvo vežiojamas po aplinkines gyvenvietes siekiant įbauginti vietos gyventojus. Paskutinį sykį komendanto kūnas buvo viešai rodomas Eišiškėse. Sovietai negalėjo leisti, kad jo laidojimo vieta taptų legendos kibirkštimi, stiprinančia lenkų dvasią. Todėl iki mūsų dienų leitenanto Borisevičiaus amžino poilsio vieta nežinoma.

Vienas iš Jano Borisevičiaus atminimo simbolių – paminklas Kalvių kaime. Jis pastatytas 2014 m. Lietuvos lenkų sąjungos Šalčininkų skyriui (pirmininkas Zdzislav Palevič) bendradarbiaujant su fondu „Wolność i Demokracja” (pirmininkas Michał Dworczyk). Paminklo įrengimo darbus parėmė Lenkijos Kovų ir kančios atminimo saugojimo taryba.

Šalčininkų rajono savivaldybės nuotr.

Ypatingą Jano Borisevičiaus asmenybę pristatė Pasaulinės Armijos Krajovos asociacijos Vilniaus – Naugarduko skyriaus pirmininkas dr. Kazimierz Krajewski. Jan Borisevič buvo puikus vadas ir organizatorius. Aplink save jis subūrė gausybę bendraminčių, kurių skaičius kulminaciniu momentu viršijo 2000 asmenų, kovojusių daliniuose arba pogrindyje. Jis buvo vadas, kuris puikiai suprato ne tik tiesioginės kovos su priešu prasmę. Svarbiausia jam buvo kova už jo karių ir aplinkinių gyventojų sąmoningumą ir moralę. Pavaldinių jis buvo traktuojamas kaip tėvas, o vietos gyventojų – rūpestingas globėjas. Tai kario, žmogaus, patrioto pavyzdys.

Lietuvos lenkų sąjungos Šalčininkų skyriaus pirmininkas, Šalčininkų rajono meras Zdzislav Palevič prisiminė legendinės grupės „Czerwone gitary“ dainą, kurioje autorius įamžina savo tėvą, Armijos Krajovo karį, lenkų pokario antikomunistinio pogrindžio dalyvį. Joje dainuojama, jog pasauliui užsidegus jie ėjo per miegantį mišką, o pievoje tik baltas kryžius, nebeprisimenantis, kas po juo miega. Mero teigimu, puoselėti tokių asmenybių kaip Jan Borisevič atminimą yra labai svarbu.

Šalčininkų rajono savivaldybės nuotr.

„Nežinome, kur guli Jano Borisevičiaus palaikai. Nepaisant to, prieš 10 metų pastatytas kryžius yra mūsų padėkos išraiška tiems, kurie kovojo ir paaukojo svarbiausia, kas tik gali būti – savo gyvybę. Nuo leitenanto mirties dienos praėjo 80 metų, tačiau, nepaisant pažeminimų, įvairiausių propagandų ir istorijos iškraipymų, atminimas nesunaikinamas. Šiandien eilinį kartą liudijame, jog mums, ir jaunesniems, ir vyresniems, susijusiems kraujo ryšiais, ir tiems, kurie kovojo, ir mūsų tautiečiams ši tema yra nepaprastai svarbi. Mūsų pareiga – perduoti kitoms kartoms istoriją žmonių, kurie kovojo už mūsų Tėvynės laisvę. Šiandien vieni kitiems galime padėkoti ir didžiuotis, jog perduodame šią žinią“, – teigė Lietuvos lenkų sąjungos Šalčininkų skyriaus pirmininkas, Šalčininkų rajono meras Zdzislav Palevič.

Šalčininkų rajono savivaldybės nuotr.

Vėliau renginys persikėlė į Eišiškių laisvalaikio ir verslo centrą, kaip edukacinės paskaitos dalis. Dalyviai galėjo susipažinti su kovų už laisvę istorija. Šalčininkų krašte už ją kovojo Armija Krajova, kuriai vadovavo nepalaužiamas „Mściciel” (kitas Jano Borisevičiaus pseudonimas). Savo žiniomis ir sukauptais akademiniais duomenimis šia tema su susirinkusiais dalijosi Pasaulinės Armijos Krajovos asociacijos Vilniaus – Naugarduko skyriaus pirmininkas dr. Kazimierz Krajewski.

Šalčininkų rajono savivaldybės nuotr.

Po paskaitos minėjimas tęsėsi Eišiškių Kristaus žengimo į dangų bažnyčioje. Šv. mišių metu, kurias aukojo kun. Viktor Bogdevič, Tadas Švedavičius ir Juzef Aškelovič, tikintieji meldėsi už amžinatilsį leitenanto sielą, o taip pat už visus žuvusius kovoje dėl nepriklausomybės.

Po mišių minėjimo dalyviai rinkosi prie Armijos Krajovos karių kapavietės Eišiškių kapinėse.

„Atvykome, kad nusilenktume tiems, kurie, gindami Gimtosios Žemės laisvę, krito sargyboje, su ginklu rankoje. Jie buvo nužudyti arba dingo be žinios sovietų kankinimo kamerose arba Sibiro lageriuose. Esame čia, kad šią iškilmingą dieną prisimintume didvyrių vardus. Šlovė didvyriams!“ – sakė Lenkijos kariuomenės vyresnysis štabo karininkas, Drawsko kovinio rengimo centro atstovas spaudai Marcin Czerwiński.

Šalčininkų rajono savivaldybės nuotr.

Prie paminklo padėti vainikai, uždegtos žvakės.

Dėkodamas svečiams už dalyvavimą renginio koordinatorius, Šalčininkų rajono vicemeras Valdemar Sliževski dar kartą pabrėžė leitenanto Jano Borisevičiaus asmenybės svarbą.

„Leitenantas Jan Borisevič, pseud. „Krysia“ – tai išskirtinio ryžto, giliai suvokiančio savo pareigą ir beribio solidarumo su kiekvieno lenko likimu asmenybės pavyzdys. Kai gyvenimas siuntė išbandymus, jis atliko tai, ką žadėjo – buvo ištikimas priesaikai. Organizatorių vardu dėkoju Jums už šią atminimo išraišką ir pilietinę pareigą“, – dėkojo vicemeras Valdemar Sliževski.

Leitenanto Jano Borisevičiaus (slapyvardis „Krysia“ arba „Mściciel”) 80-ųjų mirties metinių minėjimas buvo ne tik proga prisiminti, bet ir susimąstyti apie vertybes, tokias, kaip patriotizmas, drąsa ir solidarumas. Tai buvo gražus priminimas, kad tokie didvyriai, kaip „Krysia“ amžiams išliks širdyse.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt