S. Ušinsko 120-ojo gimtadienio proga aikštė Pakruojyje pavadinta jo garbei, atkurtos istorinės operos ištraukos

Pakruojis

/ Pakruojo rajono savivaldybė

EtapliusŠaltinis: Pakruojo rajono savivaldybė

2025-aisiais minimos prof. Stasio Ušinsko 120-osios gimimo metinės. Ilgai buvo manyta, kad kraštietis menininkas yra gimęs 1905 m. liepos 20 d., tačiau istorija liudija, kad gimtadienį reikėtų minėti liepos 21-ąją. Šių dienų sandūroje, tęsiant S. Ušinskui dedikuotų renginių ciklą, įgyvendinti du nepaprastai svarbūs projektai – Pakruojo aikštei prie laikrodžio suteiktas Stasio Ušinsko vardas, atidengta simbolinė plytelė su autoriaus parašu ir specialiai šiai progai atkurtos operetės „Kornevilio varpai“ ištraukos. Ši operetė paremta S. Ušinsko 1932 m. balandžio 29 d. Valstybiniame teatre įvykusios premjeros scenografijos ir kostiumų eskizais. Šiame pastatyme S. Ušinskas debiutavo kaip teatro dailininkas – pasitelkęs modernias formas, drąsias spalvas ir plastinius sprendimus, jis sukūrė novatorišką scenovaizdį, anuomet sužavėjusį ir žiūrovus ir kritikus.

Centrinei Pakruojo aikštei, kurioje pastatytas Pakruojo įkūrimo datą žymintis paminklas ir visų žinomas miesto laikrodis, Pakruojo rajono tarybos 2025 metų kovo 28 dienos sprendimu suteiktas Stasio Ušinsko vardas – simbolinis aikštės atidarymas, kaip jau minėta, įvyko S. Ušinsko gimtadienio dienos proga. Atidarymo metu sveikinimo žodį tarė Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis, dėkodamas savivaldybės, muziejaus ir kultūros centro komandai už visų renginių organizavimą. Rajono vadovas dar kartą pažymėjo S. Ušinsko kūrybos svarbą rajonui ir visai Lietuvai – mūsų rajonas gali pelnytai didžiuotis šia nepaprasta asmenybe.

Pakruojiečiams už dėmesį menininkui dėkojo S. Ušinsko dukra Rasa Ušinskaitė ir anūkė Liepa Jusaitė – jos Pakruojo muziejui padovanojo svarbias istorines vertybes, art deco stilistinės srovės stalą, kuris priklausė S. Ušinskui ir buvo parsivežtas net iš Paryžiaus bei to paties laikotarpio S. Ušinsko eskizą Aktą. Šie eksponatai jau papildė parodos „Kūrybos genas“ ekspozicijas.

Aikštės atidarymo simboliu tapo dar vienas S. Ušinsko įamžinimo akcentas - Vilniaus dailės akademijos dėstytojo, skulptoriaus Algimanto Kensmino sukurta kukli mozaika su kūrėjo parašu. Plytelę grindinyje atidengė meras S. Margis ir kūrėjo anūkė L. Jusaitė. Naująją aikštę pašventino ir Dievo globos susirinkusiems linkėjo Dekanas Remigijus Čekavičius.

Po šios renginio dalies visi pakviesti į Pakruojo kultūros centrą, kur skambėjo muzikinė S. Ušinsko gimtadienio dalis. Trumpai apžvelgus S. Ušinsko kūryboje randamas Pakruojo sąsajas, scenoje pasirodė jaunieji dainininkai – Pakruojo J. Pakalnio menų mokyklos atlikėja Martyna Jurevičiūtė (Martyną dainuoti moko mokytoja Ingrida Tuomienė, koncertmeisteriai Rūta Venclovienė ir Jokūbas Gaška), tos pačios menų mokyklos dainininkės Evelina Paslavičiūtė ir Gabrielė Gaigalaitė.

Tęsiant šventinį renginį, scenoje parodytos ištraukos iš operos „Kornevilio varpai“. Pakruojo krašto muziejaus direktorė Elena Sakalė pristatė šios operos istorines ištakas ir šių dienų naująjį pastatymą. Pakruojo krašto muziejus, bendradarbiaudamas su VšĮ Naujoji opera, sukūrė unikalų projektą – operetės „Kornevilio varpai“ pristatymą ir koncertinį ištraukų atlikimą, paremtą dailininko 1932 m. balandžio 29 d. Valstybiniame teatre įvykusios premjeros scenografijos ir kostiumų eskizais.

Kurdamas vizualinį pristatymą, Pakruojo krašto muziejus gilinosi į istorinį kontekstą, spektaklio eskizus, fotografijas ir kitą archyvinę medžiagą. Renginio metu sinchronizuotai su vizualiniais Ušinsko vaizdų motyvais skambėjo gyvai atliekama šios Planquette’o operetės muzika, taip atgaivinant tarpukario modernizmo dvasią ir pabrėžiant jo reikšmę Lietuvos kultūrai.

Scenoje pasirodė išskirtiniai Lietuvos kūrėjai: tiek televizijos projektuose, tiek profesionalioje scenoje blizgantys muzikai – baritonas, pakruojietis Jonas Sakalauskas, sopranas Emilija Finagėjevaitė, pianistas bei dirigentas Vytautas Lukočius, o vaizdo projekcijų konsultantu tapo vienas ryškiausių vaizdo menininkų Rimas Sakalauskas, jau pelnęs „Sidabrinių gervių“ apdovanojimą ir net kelis Auksinius scenos kryžius. Operetės ištraukos skambėjo atliekamos fortepijonui ir violončelei, scenoje muzika papildyta vizualinėmis projekcijomis – buvo rodomi skaitmeniniai S. Ušinsko scenografijos ir kostiumų eskizai, sukurti tarpukariu Kauno valstybės teatre.

Operetę atkurti padėjo Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Kauno miesto muziejus, padėjusieji su ikonografine medžiaga.

Pilna Pakruojo kultūros centro salė ovacijomis sutiko atkurtos operos ištraukas. Po renginio susirinkusieji vaišinti S. Ušinsko gimtadienio tortu.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt