S. Skvernelis teigia, kad Lietuvos politika Kinijos atžvilgiu iškrenta iš ES konteksto

Lietuva

Saulius Skvernelis / ELTA / Ervin Rauluševičius

Raminta MajauskaitėŠaltinis: ELTA.LT

356179

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis antrina premjerui Gintautui Paluckui ir sako, kad Lietuva dėl savo laikysenos Pekino atžvilgiu iškrenta iš kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių konteksto. Todėl, anot parlamento vadovo, derėtų svarstyti apie tokį diplomatinį kontaktą, kokį turi kitos šalys.

„Man atrodo, kad bent jau tiek mūsų politinė jėga („Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – ELTA), tiek socialdemokratai laikosi nuoseklios pozicijos, kad Lietuva yra Europos Sąjungos narė. Europos Sąjunga turi priėmusi bendravimo su Kinija strategiją – vyksta komisarai, derinasi prekybinius klausimus. Tame procese dalyvauja visos valstybės, išskyrus Lietuvą“, – antradienį parlamente žurnalistams sakė S. Skvernelis.

„Jeigu Lietuva yra Bendrijos narė, tai turėtų turėti tokio pat lygmens diplomatinius santykius kaip ir likusios 26 valstybės“, – akcentavo jis.

Visgi viešai klausimo, ar būtų atsižvelgiama į Kinijos reikalavimą keisti Taivaniečių atstovybės Lietuvoje pavadinimą, parlamento vadovas nurodė nenorintis aptarinėti. Pasak jo, tai pirmiausia turi svarstyti šalies diplomatai.

„Tokie klausimai nėra derinami viešojoje erdvėje. Tai yra diplomatų darbas ir diplomatai dirba ne viešai. Kokių sprendimų jie ieškos, kokius siūlymus turės, matysime vėliau. Dabar tai Vyriausybės rūpestis ir atsakomybė“, – pabrėžė S. Skvernelis.

Šalies vadovo Gitano Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Marius Česnulevičius pirmadienį teigė, kad Prezidentūra pasisako už diplomatinių santykių su Kinija atnaujinimą. Pasak jo, šiuo metu jau vyksta diskusijos dėl galimo santykių normalizavimo.

Jau anksčiau apie galimybes atnaujinti diplomatinius santykius su Kinija kalbėjęs premjeras Gintautas Paluckas leido suprasti, jog neturėti normalaus diplomatinio kontakto su Pekinu nėra gerai.

ELTA primena, kad po socialdemokratams sėkmingų Seimo rinkimų, dabartinės Vyriausybės vadovas G. Paluckas buvo užsiminęs apie galimybes gerinti dvišalį kontaktą su Pekinu ir grąžinti į Kiniją Lietuvos ambasadorių.

Tiesa, netrukus premjero pozicija švelnėjo. Apie santykių gerinimą neužsimenama ir Vyriausybės programoje. Priešingai – dokumente Kinija įvardijama kaip didelis iššūkis Lietuvos užsienio ir saugumo politikai.

Savo ruožtu užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys yra teigęs, jog Vilnius nori normalizuoti santykius su Pekinu. Anot politiko, Lietuva norėtų, kad Kinija grąžintų diplomatinį atstovavimą į aukštesnį lygį ir turėtų Vilniuje savo ambasadorių.

Į šiuos pareiškimus sureagavo ir Pekinas. Kaip teigė Kinijos misijos Europos Sąjungoje (ES) patarėja Fang Mei, Pekinas tikisi, kad dvišaliai santykiai „sugrįš į įprastas vėžes“. Tačiau pažymima, jog bendravimas ir mainai gali būti stiprinami tik gerbiant „vienos Kinijos“ politiką.

2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.

Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas ES valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt