S. Skvernelis: prokurorų sprendimas netirti galimo informacijos nutekinimo nenustebino

Lietuva

BNS/Fotobanko nuotr.

Augustė LyberytėŠaltinis: ELTA

259153

Generalinės prokuratūros sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl to, ar buvusiam Seimo nariui Kristijonui Bartoševičiui buvo nutekinta informacija apie jo atžvilgiu atliekamą tyrimą, nenustebino Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko Sauliaus Skvernelio.

Jo teigimu, buvo galima numatyti, kad prokuratūra laikysis būtent tokios pozicijos, nes praėjusią savaitę generalinė prokurorė Nida Grunskienė pareiškė nematanti jokios padarytos žalos ikiteisminiam tyrimui.

Visgi, pažymi parlamentaras, pastaruoju nutarimu prokurorai pasiuntė neigiamą ir, S. Skvernelio teigimu, jau tradicine tapusią žinią visuomenei – teisėsauga viešina ikiteisminio tyrimo informaciją „į kairę ir į dešinę“.

„Kai buvo sakoma ir prašoma, kad prokuratūra savo iniciatyva tirtų galimą nutekėjimą ikiteisminio tyrimo medžiagos, tai prokurorė pasakė, kad ji nemato žalos ikiteisminio tyrimo padarymui, todėl tirti – nėra prasmės. Turbūt tikėtis kitokio atsakymo po socialdemokratų kreipimosi buvo sunku“, – Eltai teigė Seimo opozicijos narys.

„(Prokuratūra – ELTA) pasiunčia tradicinę žinutę (...) – pradėjus bet kokį ikiteisminį tyrimą, dažniausiai turi tylėti įtariamieji ir liudytojai, nes jiems yra prigrasinama sankcijomis, kad už ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimą yra atsakomybė. Bet pati teisėsauga į kairę ir į dešinę tą informaciją ikiteisminio tyrimo viešina, viešina slaptai įrašytus pokalbius, viešina susirašinėjimų laiškus, įvairias detales ir tai tapo mūsų kaip ir normos ribose visa tai. Simptomai tokie nėra geri“, – apgailestavo ekspremjeras.
Klausiamas, ar teisėsaugos pareigūnai nepradėjo tyrimo dėl to, nes bando nuslėpti savo darbo spragas, S. Skvernelis teigė, kad tokia įvykių seka yra įmanoma, tačiau mažai tikėtina.

„Tokia versija yra galima, bet nenorėčiau aš tikėti, kad taip būtų“, – svarstė jis.

Visgi, politikas konstatavo, kad prokurorams atsisakius tirti, ar K. Bartoševičiui galėjo būti perduota ikiteisminio tyrimo informacija, visuomenei ir politikams klausimų tik daugės. Todėl, anot S. Skvernelio, tolesnė istorijos eiga priklausys nuo to, ar į prokuratūrą besikreipę socialdemokratai apskųs gautą sprendimą teismui.

„Ar ji (prokuratūra – ELTA) toliau kažką darys, tai priklauso nuo socialdemokratų – visgi, jie yra kreipimosi autoriai. Jie turi teisę prokuratūros nutarimą skųsti teismams. Pažiūrėtume dabar, kaip dar teismų sistema vertina visą šitą procesą“, – nurodė jis.

Politikas pridūrė, kad opozicija tęs ir tarpusavio diskusijas dėl to, kokių veiksmų galėtų imtis, kad K. Bartoševičiaus istorijoje būtų pateikti visi atsakymai į Seimo mažumai rūpimus klausimus.

„Mes kalbėsimės ir su ta opozicija, kuri rėmė šias iniciatyvas – ne visa rėmė. Bet tos frakcijos, kurios rėmė – mes, matyt, kalbėsimės iki kovo 10 d., tame tarpe kokių toliau žingsnių imtis, nes tuos atsakymus visuomenė turėtų gauti, jeigu negaus – bus vėlgi aplipdyta sąmokslo teorijomis“, – sakė S. Skvernelis.

ELTA primena, kad sausio 23 d. generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus teisinės neliečiamybės panaikinimo. Visgi, keletą dienų iki to, sausio 20 d. vakarą, būdamas komandiruotėje Čilėje pats politikas pateikė prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), prašydamas panaikinti jo mandatą. Savo sprendimą jis argumentavo asmeninėmis priežastimis.

Seimo opozicijai ir žiniasklaidai keliant klausimus dėl K. Bartoševičiaus pasitraukimo iš parlamento aplinkybių, vėliau ėmė aiškėti naujos skandalo detalės. Paaiškėjo, kad tą patį penktadienį, kai politikas atsisakė mandato, V. Čmilytė-Nielsen buvo susitikusi su N. Grunskiene ir aptarė būsimą prokurorės kreipimąsi į Seimą. Tačiau, pasak jų, pokalbio metu nei K. Bartoševičiaus pavardė, nei politiko partinė priklausomybė nebuvo įvardinta.

Po kurio laiko pasirodė ir daugiau informacijos apie tą patį penktadienį vykusius Seimo pirmininkės susitikimus su koalicijos partneriais bei konservatorių seniūnės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės skambutį į Čilę.

Istorijos aplinkybės ėmė kelti klausimus Seimo mažumai, todėl ši nutarė sušaukti neeilinę parlamento sesiją ir inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl galimo informacijos apie ikiteisminį tyrimą nutekinimo K. Bartoševičiui. Visgi, iniciatyvai palaikymo pritrūko ir laikinosios tyrimo komisijos sudaryti nepavyko.

Iš Seimo pasitraukusiam K. Bartoševičiui pareikšti įtarimai dėl seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo. Prokuratūros teigimu, turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam einant Seimo nario pareigas. Šiuo metu nukentėjusiais yra pripažinti 4 asmenys, tuo metu buvę mažamečiais arba nepilnamečiais.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt