Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
S. Skvernelis / ELTA
Ūla KlimaševskaŠaltinis: ELTA.LT
Pokyčius inicijuojanti socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė yra sakiusi, kad motyvuoti žmones pasilikti kaupime turėtų patys pensijų fondai.
„Pirmiausia grąža (paskatintų likti kaupime – ELTA). Jeigu (…) grąža iš „Sodros“ yra gerokai didesnė negu iš privačių fondų, tai čia esminis dalykas yra. Jeigu grąža bent jau būtų tokia, kokia yra Skandinavijos valstybėse, kur tas modelis seniai taikomas, tai turbūt čia nediskutuotume, žmonės pasiliktų“, – žurnalistams Seime antradienį sakė S. Skvernelis.
„Kai grąžos nėra, nėra stabilumo, nėra patikimumo, (…) matyt tikrai didelė dalis pasinaudos (galimybe pasitraukti – ELTA), o kiek jų išeis – prognozuoti sudėtinga“, – tikino Seimo vadovas.
Pensijų pertvarka siūloma atsisakyti automatinio įtraukimo, leisti vieną kartą išsiimti 25 proc. sukauptų lėšų ir palikti 1,5 proc. užpraėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio valstybės subsidiją prie kaupimo.
„Rizika tikrai yra tokia, kad gali baigtis ta pakopa. Aišku, išliko nuo pirminių siūlymų, nes išliko valstybės parama, tai dar šiek tiek motyvuoja pasilikti antroje pakopoje gaunant valstybės paramą“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Visgi parlamentaras pabrėžė, kad „demokratų“ frakcija Seime siūlymus ketina palaikyti.
„Yra nemažai teisingų dalykų numatyta ir, jeigu žiūrėti globaliai, šita pakopa turbūt kuo toliau, tuo mažiau gyventojų tarpe turės pasitikėjimą, nes kiekviena valdžia atėjusi bando kažkaip ją sureformuoti“, – pridūrė S. Skvernelis.
Pagal Vyriausybės siūlymus, būtų atsisakyta dabar kas trejus metus galiojančio automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pensijų pakopą, vietoje jo įtvirtintas visiškai savanoriškas kaupimo modelis.
Visas lėšas iki pensijos išsiimi būtų leidžiama, kai žmogus netenka 70-100 proc. dalyvumo, jam nustatyta sunki liga, įtraukta į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sudarytą ligų sąrašą, ar paliatyvios pagalbos poreikis.
Tokiu atveju išsiimamos lėšos nebūtų apmokestinamos ir pajamų mokesčiu.
Sumokant 3 proc. mokestį nuo išsiimamos sumos, pensijos dar nepasiekęs žmogus vieną kartą per visą gyvenimą galėtų atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, bet ne daugiau negu įmokėta suma, arba išsiimti visą sumą, kai žmogus yra sukaupę iki privalomo anuiteto sumos arba jam liko 5 metai iki pensinio amžiaus.
Nutraukti kaupimą galima būtų 21 mėnesių laikotarpiu arba beveik dvejus metus, iš kurių techniškai pasitraukti galima būtų 2026-ųjų sausio-rugsėjo mėnesiais ir 2027 metų tuo pačiu laikotarpiu.
Jeigu kaupiančiojo netenkina atnaujintos sąlygos, jis galėtų atsiimti savo lėšomis į antrąją pakopą sumokėtas įmokas ir investicinį prieaugį, o valstybės subsidija būtų perkeliama į pirmos pakopos, vadinamąją „Sodros“ pensiją.
Kritiką šiems Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymams išsakė Lietuvos bankas (LB), teigdamas, jog pokyčiai leistų iš kaupimo pasitraukti dideliam skaičiui asmenų, o tai esą lemtų didelius trumpalaikius ekonomikos svyravimus – didėtų realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) ir infliacija, išaugtų vartojimas.