Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Saulius Skvernelis. ELTA /
Erika Alonderyte-KazlauskėŠaltinis: BNS.LT
„Viena kalbame darbo grupėse, antra – koalicijos taryboje, trečia gauname įstatymo projektus. Pirmadienį koalicijos taryboje buvo aptartos tos vietos, kur bus sudėtinga palaikyti ir susitarti, tame tarpe ir dėl nekilnojamojo turto, apie vadinamąsias grindis, bazę, tarifus tam tikrus. Šiandien jau turime priimtą, registruotą sprendimą“, – žurnalistams Seime trečiadienį sakė S. Skvernelis.
Anot jo, dar vienas gyventojų pajamų mokesčio tarifas taip pat yra netikėtas.
„Buvo sutarta, kad darbas padarytas prieš registruojant tai, kas buvo pažadėta, papildomos konsultacijos su socialiniais partneriais, verslu, kad prieš teikiant galutinį sprendimą jis būtų išdiskutuotas Vyriausybėje, buvo tas buvo pažadėta, kad bus padaryta ir šiandien turim tokią situaciją“, – kalbėjo jis.
„Atsirado 40 tūkst. eurų grindys, tarifai pasikeitė, irgi ir tame tarpe ir maksimalūs, atsirado ketvirtas gyventojų pajamų mokesčio tarifas, dingo galbūt tai, kas yra gerai, – privalomas civilinės atsakomybės vairuotojų draudimo mokestis“, – sakė S. Skvernelis.
Anot jo, esminis dalykas, ko buvo siekta, – papildomos konsultacijos su socialiniais partneriais.
Seimo pirmininkas sako, kad nesusikalbėjimas galėjo įvykti, nes finansų ministras Rimantas Šadžius nedalyvavo diskusijose apie mokesčių pertvarką.
„Viena iš tokių priežasčių, kad didžiai gerbiamo finansų ministro nei darbo grupėse, nei koalicijos taryboje kalbant apie mokesčių pertvarką nė karto ir nematėme, tai gal čia ta problema“, – teigė jis,
S. Skvernelis taip pat sakė nesutinkantis su ministro žodžiais, kad pakeitimai nepalies vidurinės klasės gyventojų.
„Palies ir net gyventojų pajamų mokestis, ir nekilnojamasis turtas. Dar daugiau, gal irgi kažką praleidau, bet išnyko 12 proc. lengvatinis PVM centriniam šildymui“, – sakė S. Skvernelis.
Be to, jis pabrėžė, kad būtina rasti balansą, jog padidinus mokesčius nenukentėtų verslo konkurencingumas.
Paklaustas, kaip vertina, jog ne visi papildomai surinkti pinigai bus skirti gynybai, Seimo pirmininkas teigė, kad valstybė turi atliepti ir kitus poreikius.
„Piktintis nereikia, valstybė turi gyventi ir kasdieninį gyvenimą, turi atliepti mokesčius, kurie suformuoti buvusios valdžios įstatymais, labai dosnūs įstatymai buvo kalbant tiek apie socialinį paketą, valstybės tarnybos pertvarką ir kitus dalykus“, – teigė S. Skvernelis.
„Nesvarbu iš kokių mokesčių, kokios dalies bus skirta gynybai, svarbu, kad tie pinigai gynybai būtų paskirti tiek, kiek reikia. Bent jau šiandien projektuojama taip, kad tos lėšos, kurios reikalingos iki 2030 metų, tam tikrus įsipareigojimus, susijusius su gynyba, bus numatyti“, – pridūrė jis.
Finansų ministerija siūlo iki 17 proc. didinti pelno mokesčio tarifą, 10 proc. apmokestinti visas ne gyvybės draudimo sutartis, išskyrus civilinę vairuotojų atsakomybę, nustatyti keturis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus – 20, 25, 32 ir 36 proc., nekilnojamojo turto mokestį vienam asmeniui taikyti nuo 40 tūkst. eurų būsto vertės, o jo tarifai, priklausomai nuo vertės, siektų nuo 0,1 iki 1 proc.