PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2022 m. Lapkričio 30 d. 11:10

S. Skvernelis apie užsakytus straipsnius „Financial Times“: tai absurdiška situacija

Lietuva

Juliaus Kalinsko (ELTA) nuotr.

Augustė LyberytėŠaltinis: ELTA


252602

Pirmadienį dienraštyje „Financial Times“ pasirodžius serijai straipsnių apie Lietuvą paaiškėjo, jog už išskirtines publikacijas įtakingame verslo portale Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pavaldi Všį „Investuok Lietuvoje“ sumokėjo 56,8 tūkst. eurų (su PVM).

Reaguodamas į viešojoje erdvėje kilusias diskusijas dėl tokios „Investuok Lietuvoje“ turinio kampanijos, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad situacija „yra skandalinga ir absurdiška“. Ekspremjeras pabrėžia, kad viešinti užsakomąjį turinį nėra nieko blogo. Visgi, kai pirkimo faktas yra nuslepiamas, tai, jo manymu, tampa tam tikru žmonių apgaudinėjimu.

„Tai yra skandalinga ir absurdiška situacija. Užsakomo turinio straipsnius paleisti galima, įmanoma tokias reklamas arba tokį turinį užsisakyti, bet tai turėtų būti ir nurodyta, kad taip yra padaryta, užsakyta Lietuvos valdžios institucijų ar dar kažkokios kitokios institucijos. Tai dar būtų galima suprasti. Bet kai patys apmoka ir po to dar taip reaguoja, kad čia siurprizas, kad Lietuva, žiūrėkite, išsiskiria – ir Vyriausybė sureagavo, ir institucijos atskiros, ir atskiri konservatorių politikai“, – Eltai teigė S. Skvernelis.

„Tai žmonių apgaudinėjimas tiek šalies viduje, tiek ir užsienyje su tokiomis reakcijomis. Tiesiog užsakyta, nupirkta reklama ir dar paskui apsimetama į ją reaguojant kaip į netikėtą siurprizą“, – konstatavo jis.

Demokratui kilo klausimų ir dėl „Financial Times“ kalbintų ekspertų. Anot jo, straipsniams parinkti politologai tendencingai giria valdančiųjų politiką ir tai atsispindi ir britų portalo publikacijose.

Straipsnių serijoje be Lietuvos politikų ir tarnautojų portalo žurnalistai kalbino ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorę Margaritą Šešelgytę.

„Mes nežinome, kiek dar tokios užslėptos reklamos per viešinimą šita valdžia išleidžia. Pažiūrėkime, tokia tendencija sutapo – vienos aukštosios mokyklos tie patys politologai trys ar keturi praktiškai komentuoja ir kabutėse teisingai komentuoja, kokia yra puiki Vyriausybė ir atskiri jos ministrai ir kokia yra šlykšti opozicija. Kaip čia yra – atsitiktinumas ar kokie nors ryšiai, kurių mes nežinome“, – klausė S. Skvernelis.

Ekspremjerui ši situacija priminė 2017-aisiais paleistą nesėkmingą Lietuvos turizmo reklamos kampaniją „Lithuania – Real is beautiful”, kurioje buvo naudotos neoriginalios fotobankų nuotraukos, užfiksuotos ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio valstybėse.

Politikas taip pat atkreipė dėmesį, jog panaši situacija buvo kilusi ir prieš metus, kai Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sumokėjo 12 tūkst. eurų „Kitokių pasikalbėjimų“ laidai, kurioje buvo kalbinamas ministro visuomeninis konsultantas, chirurgas Edgaras Kulikauskas.

„Mes nežinome masto, kiek yra ši Vyriausybė per nuslėptus užsakomuosius straipsnius plauna smegenis žmonėms tokiu būdu platindama savo propagandą“, – aiškino S. Skvernelis.

Primename, kad šią savaitę britų portalas „Financial Times“ skiltyje „Special Reports“ publikavo septynis straipsnius apie Lietuvą – valstybės laikyseną tarptautinėje erdvėje, pažangą finansinių technologijų sektoriuje, fotografų pasiekimus, Suvalkų koridoriaus situaciją, energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos, krepšinio istoriją bei pirmąjį verslo vienaragį „Vinted“. Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pavaldi viešoji įstaiga „Investuok Lietuvoje“ už šią turinio kampaniją išleido 56,8 tūkst. eurų (su PVM).

Tokiu dėmesiu Lietuvai džiaugėsi eilė institucijų bei politikų. „Financial Times“ korespondentas Richard Milne patvirtino, kad Vyriausybė ir užsakovai niekaip neprisidėjo prie redakcinių turinio sprendimų.

„Visas straipsnių temas parinkau aš ir daugelį jų parašiau aš. Lietuvos Vyriausybė neturėjo tam jokios įtakos“, – savo „Twitter“ paskyroje rašė žurnalistas ir pažymėjo, kad užsakomieji straipsniai yra rengiami atsižvelgiant į reklamos paklausą, o žurnalistai nežino, kas yra turinio užsakovas.