S. Skvernelis apie sprendimą pasitraukti iš Otavos konvencijos: mūsų valstybė turi teisę gintis

Lietuva

Saulius Skvernelis. ELTA / Ervin Rauluševičius

Augustė LyberytėŠaltinis: ELTA

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, jog parlamentas priėmė teisingą žingsnį, ketvirtadienį denonsavęs priešpėstines minas draudžiančią Otavos konvenciją. Anot politiko, šalys agresorės tokių tarptautinių susitarimų nepaiso, todėl turi žinoti, jog Lietuva bus pasirengusi gintis tokiomis pačiomis priemonėmis.

„Seimas prabalsavo ir tai yra teisingas žingsnis, kadangi viena pusė kariauja nesilaikydama jokių konvencijų, neratifikavusi daugybės konvencijų arba jas pažeidinėja. Potencialus agresorius turi žinoti, kad mes ginsimės tuo pačiu atsaku, kokį jie naudoja“, – žurnalistams Macikų kaime Šilutės rajone sakė S. Skvernelis.

„O jeigu minavimas yra daromas civilizuotai, naudojant žemėlapius, išlaikant istorinę atmintį – tai išminavimo darbai nėra tokie sudėtingi. Blogiausia, kad tas minas totalitariniai režimai ir diktatūros išmėto iš tikrųjų chaotiškai – tai kelia grėsmę gyventojams. Bet mūsų valstybė, kaip ir kitos valstybės, kurios išėjo iš Otavos konvencijos, turi teisę gintis“, – apibendrino jis.

Ketvirtadienį Seimas nusprendė denonsuoti priešpėstines minas draudžiančią Otavos konvenciją.

Balsavimo metu susilaikė tik 3 Seimo nariai – „valstietis“ Valius Ąžuolas, „Nemuno aušros“ atstovai Petras Dargis ir Vytautas Jucius. Tuo metu „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis balsavime nedalyvavo.

KAM ir Užsienio reikalų ministerija (URM) šiuo metu rengia raštą, kuris, pasirašius prezidentui, bus teikiamas Jungtinių Tautų (JT) generaliniam sekretoriui.

Išstojimas iš konvencijos įsigalios po pusmečio nuo pasitraukimo dokumentų pateikimo JT generaliniam sekretoriui.

Apie regioniniu mastu priimtą sprendimą denonsuoti priešpėstinių minų konvenciją Krašto apsaugos ministerija (KAM) pranešė kovo pradžioje. Iš pradžių apie tokį žingsnį informavo Baltijos šalys bei Lenkija, netrukus – ir Suomija. Balandžio pabaigoje šiam sprendimui pritarė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).

KAM jau anksčiau yra pažymėjusi, jog nuo tada, kai Lietuva prisijungė prie Otavos konvencijos valstybių, saugumo padėtis regione iš esmės pablogėjo, išaugo karinė grėsmė su Rusija besiribojančioms šalims. Todėl pasitraukimas iš konvencijos, KAM vertinimu, stiprintų Rusijos atgrasymą, leistų kariuomenei didinti kontrmobilumo efektą mūšio lauke.

KAM duomenimis, 32 pasaulio valstybės nėra Otavos konvencijos narės – tarp šių šalių yra ir pati Rusija, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir Kinija.

Lietuva konvenciją, kuria siekiama eliminuoti priešpėstines minas, ratifikavo 2003 metais. Sutartimi įsipareigota nenaudoti, nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ir neperduoti priešpėstinių minų.

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius balandžio pabaigoje pasirašė įstatymą dėl šalies pasitraukimo iš Otavos konvencijos, draudžiančios priešpėstinių minų naudojimą, kaupimą, gamybą ir perdavimą.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt