Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS Fotobanko nuotr.
Gailė Jaruševičiūtė-MockuvienėŠaltinis: ELTA
„Yra daug dalykų, kur žmogus yra savo likimo, savo gyvenimo kalvis ir kažin ar raidė yra tai, ką valstybė turėtų pasakyti, kokia ji turėtų būti... Bet turbūt mes – Vyriausybė ir Seimas skiriamės – kad Seime ten labai greitai atsiranda įvairiausių iniciatyvų, diskusijų, o Vyriausybėje mes daug dalykų turime išanalizuoti, pamatuoti, viską įvilkti į kažkokį procesą“, – „Žinių radijui“ teigė S. Kairys.
Visgi, kol kad ministras nesiryžta vertinti, kiek ši Seime užgimusi „laisvietės“ iniciatyva yra rimta.
„Tai aš suprantu, kad dabar turėsime šią savaitę prie kitų temų pakalbėti ir apie tas raides, bet man sunku užčiuopti, kiek tai yra rimta, o kiek tai yra tiesiog proga padiskutuoti“, – sakė jis.
Tačiau, S. Kairys akcentuoja, kad nesinorėtų, jog dėl šio klausimo visuomenė skiltų į dvi dalis.
„Yra dalykai, kuriuos nemanau, kad reikėtų palikti kažkur šone ir negerbti, kalbant ir apie kalbą ar kažkokias tradicijas, tai irgi negalima sakyti, kad jų nėra, bet vėlgi, labai nesinori, kad bet kokiu klausimu visuomenė iškart skiltų į dvi puses ir matytų tik juodą arba baltą. (...) O iš tikrųjų, niekada nėra tos juodos ar baltos. Tai tas gyvenimas yra spalvingas“, – sakė S. Kairys.
„Tai kuo mažiau jeigu valstybė reguliuoja ir nurodo, aš manau, kad tuo visuomenei yra tik geriau. Bet kalbant apie šį konkretų atvejį, tai labai sunku iki galo kažkaip komentuoti, nes tokiu sprendimus išgirsti kažkur iš žiniasklaidos“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (VLKK) atmetus „laisvietės“ I. Pakarklytės siūlymą sudaryti galimybę rašyti moterų pavardes su galūne -a, politikė neatmeta galimybės inicijuoti tai reglamentuojantį įstatymo projektą. Pasak jos, VLKK paaiškinimas, esą siūlymas prieštarautų įprastiems moterų pavardžių darybos principams, susiformavusiems dar prieš keletą šimtmečių, nėra tikslingas, kadangi, pabrėžia I. Pakarklytė, tiek visuomenė, tiek ir kalba keičiasi, todėl būtina atsižvelgti į šiuolaikinius poreikius.
Sausio pradžioje I. Pakarklytė kreipėsi į VLKK dėl moterų pavardžių rašybos ir galimybės rašyti moterų pavardes su galūne -a. Pavyzdžiui, Šarka vietoje Šarkė ar Pelėda vietoje Pelėdė. Vis tik, VLKK siūlymą atmetė.