Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Telefonai mokykloje / Pixabay
BNS.LTŠaltinis: BNS.LT
Ryšio dėžė – tai „Telia“ socialinės kampanijos simbolis, skatinantis žmones bent valandą per dieną nesinaudoti išmaniaisiais telefonais. Į paprastą kartoninę dėžutę sudėjus telefonus, kviečiama daugiau dėmesio skirti tiesioginiam bendravimui su šeima, draugais ar kolegomis. Šias dėžes nemokamai galima atsiimti visuose „Telia“ salonuose Lietuvoje.
„Mūsų tyrimai rodo, kad net 87 proc. žmonių tikrina telefoną bendraudami su artimaisiais. Todėl Ryšio dėžę kūrėme kaip priminimą, kad ši problema paveikė ne tik jaunimą, bet ir suaugusiuosius. Pagrindinis mūsų tikslas buvo padėti žmonėms suvokti situacijos rimtumą ir suteikti lengvą postūmį pokyčių pradžiai. Kartais tiesiog reikia simbolinio žingsnio, kad suprastume – tikras bendravimas vyksta šiapus ekrano“, – teigia „Telia“ Įvairovės ir įtraukties vadovė Julija Markeliūnė.
Klasėje atrastos naujosios bendravimo galimybės
Greta Šukienė, Panevėžio Šaltinio progimnazijos 7c klasės auklėtoja, kasdien matė, kaip jos mokiniai kovoja su telefono pagunda net pamokų metu. Išgirdusi apie „Telia“ ryšio dėžę ir kampaniją, skatinančią sąmoningiau naudotis telefonais, ji nusprendė išbandyti šį sprendimą ir pasiūlyti mokiniams jį naudoti namuose. Pedagogei atrodė, kad tai gali tapti tiltu tarp mokyklos ir šeimos, kuris į problemos sprendimą įtrauktų visas suinteresuotas puses.
Iš pradžių mokiniai į iniciatyvą žiūrėjo skeptiškai – kaip į dar vieną suaugusiųjų bandymą atitraukti juos nuo technologijų. Tačiau stiprus pedagogės ryšys su vaikais padėjo „parduoti“ šią idėją ne kaip draudimą, o kaip galimybę atrasti ką nors naujo. Kiekvienas septintokas parsinešė po Ryšio dėžę namo, o apie eksperimentą buvo informuoti ir tėvai. Mokytoja tikėjosi, kad tai taps ne tik mokinio, bet ir visos šeimos iššūkiu.
Klasės valandėlių metu mokiniai pradėjo dalintis patirtimis ir netikėtai atskleidė, kad eksperimentas paveikė ne tik juos pačius. Dažnai „supakavus“ telefonus, būtent tėvai, o ne vaikai, nervingai žvilgčiodavo į dėžę, nerimaudami, ar nepraleido svarbios žinutės. Tai tapo savotišku veidrodžiu –– signalu, kad problemą turi ne tik jaunoji karta. Remiantis „Telia“ statistika, net 53 proc. paauglių mano, kad jų tėvai telefone praleidžia tiek pat arba net daugiau laiko nei jie patys.
„Pradžioje vaikai į viską žiūrėjo abejingai, bet greitai įsitraukė ir net patys stebėjosi rezultatais. Daliai šeimų eksperimentas tapo postūmiu prisiminti seniai pamirštas veiklas – stalo žaidimus, pasivaikščiojimus, tikrus pokalbius. Tačiau liūdniausias atradimas buvo tas, kad kai kuriose šeimose tėvams tiesiog pritrūksta laiko kokybiškam buvimui kartu dėl darbo krūvio. Tokiems namams Ryšio dėžė tapo ne vien simboliu, bet ir priminimu sustoti bei įvertinti prioritetus“, – pasakoja G. Šukienė.
Nuo nerimo iki įpročio
Panevėžio socialinių pokyčių centre, teikiančiame dienos socialinės globos ir socialinių dirbtuvių paslaugas žmonėms su intelekto negalia, Ryšio dėžė tapo kasdienės veiklos dalimi. Socialinė darbuotoja Irma Morkuckienė pasakoja, kad bendruomenė greitai įprato – visiems susirinkus, atsirado tradicija sudėti telefonus į dėžę ir iš jos juos išsiimti tik tada, kai tikrai reikia. Tai gali būti nebent svarbus skambutis ar greitas informacijos patikrinimas pertraukos metu.
Pradžioje daugeliui kildavo nerimas dėl galimybės ką nors praleisti. Ta nežinomybė šiek tiek kankino, nes nuolat kirbėjo mintys apie tai, kad kažkas paskambins arba teks praleisti kažką svarbaus. Lygiai taip jaučiasi didelė visuomenės dalis – net 23 proc. žmonių patiria stresą, kai telefonas beveik išsikrovęs. Tačiau laikui bėgant socialinio centro bendruomenės požiūris pasikeitė – Ryšio dėžė tapo įprastu atributu, kurio reikalingumu niekas nebeabejoja.
Irmos teigimu, Ryšio dėžės idėja pasirodė daug įdomesnė nei tiesiog pasiūlymas padėti telefonus į stalčių. Naudojant stalčių, išmaniojo atsisakymas labiau primena bausmę – būtų sunkiau save įtikinti, kad tai daroma dėl savo paties gerovės, ir atsispirti telefono tikrinimo impulsams. Tuo metu dėžė veikia kaip ryšio stiprintuvas – lengviau save nuteikti ir susitelkti į gyvą bendravimą.
„Vien tik dėžės nepakanka, Labai svarbu užtikrinti, kad žmogus turėtų ką veikti – įdomi veikla ir buvimas su kitais žmonėmis labai padeda atsispirti norui vėl paimti telefoną į rankas. Matome, kad kai žmonės turi tikslą ir jaučiasi saugiai grupėje, jiems kur kas lengviau būti čia ir dabar. Todėl Ryšio dėžė mums tapo ne tik simboliu, bet ir naudingu įrankiu, siekiant geresnių veiklos rezultatų“, – I. Morkuckienė.
Kai simbolis tampa tikru pokyčiu
Mokytojų ir socialinių darbuotojų patirtis atskleidžia svarbų dėsningumą – Ryšio dėžės sėkmė priklauso ne nuo pačios dėžės, o nuo bendruomenės noro keistis. Ten, kur žmonės jau turėjo stiprų ryšį, dėžė jį tik sustiprino. O ten, kur trūko laiko ar motyvacijos bendrauti, ji tapo priminimo ženklu apie prarastas galimybes. Problema ta, kad anot „Telia“ apklausos, 88 proc. žmonių netaiko jokių ekrano naudojimo apribojimų, nors trečdalis norėtų, o 54 proc. niekada netikrina, kiek laiko praleidžia prie ekrano.
Šie skaičiai atskleidžia, kodėl simboliniai veiksmai gali būti svarbūs. Ryšio dėžė neturi jokių stebuklingų savybių, tačiau ji veikia kaip veidrodis, padedantis suvokti esamą situaciją ir pradėti diskusiją šeimoje ar bendruomenėje. Net 96 proc. žmonių dieną pradeda nuo telefono tikrinimo, o 51 proc. lietuvių yra turėję konfliktų dėl telefono naudojimo su šeimos nariais. Todėl bet koks sprendimas, padedantis sustoti ir įvertinti situaciją, gali tapti tikro pokyčio pradžia.
„Eksperimentas parodė, kad problema kur kas gilesnė, nei daugelis norėtų pripažinti. Telefonas nėra tiesiog įrankis – jis tapo tarsi siena, kuria nevalingai atsiribojame nuo aplinkinio pasaulio, o vėliau nebežinome, kaip ją pralaužti. Ryšio dėžė padeda suvokti šį iššūkį ir suteikia galimybę daryti pirmuosius žingsnius jo įveikimo link. Taip iš naujo įprantame, kad tikras bendravimas vyksta žiūrint į akis, o ne į telefoną“, – reziumuoja „Telia“ Įvairovės ir įtraukties vadovė.