Rygos vicemeras davė mėnesį neteisėtiems imigrantams išvykti iš sostinės ir Latvijos

Pasaulis

Ryga / Pixabay

Viljama SudikienėŠaltinis: ELTA

379274

Rygos vicemeras Edvardas Ratniekas, Nacionalinio aljanso narys, antradienį per spaudos konferenciją paragino nelegalius imigrantus per mėnesį išvykti iš Rygos ir Latvijos.

Migracija buvo viena iš problemų, kurią Nacionalinis aljansas pabrėžė per šių metų savivaldos rinkimų kampaniją.

E. Ratniekas pareiškė manantis, kad Rygos gyventojai dėl didėjančios neteisėtos migracijos pradėjo jaustis mažiau saugūs Latvijos sostinės gatvėse. Anksčiau nelegalūs imigrantai daugiausia atvykdavo iš Vidurinės Azijos, o šiemet padaugėjo neteisėtų imigrantų iš Afrikos.

Rygos vicemeras rėmėsi kitų Europos šalių, tokių kaip Švedija ir Prancūzija, patirtimi, parodžiusia, kad migrantai gali labai greitai pabloginti kriminogeninę padėtį.

„Turime aktyviai veikti dėl ateities saugumo“, – sakė E. Ratniekas.

Politikas pažadėjo, kad per mėnesį – rugsėjo pabaigoje – Rygos savivaldybės policija pradės didelio masto reidus, kad aptiktų neteisėtus migrantus.

Savivaldybės policijos viršininkas Juris Lukasas sakė, kad savivaldybės policijos pareigūnui aptikus asmenį be teisėto leidimo gyventi Latvijoje, asmuo perduodamas Valstybės policijai arba Pasienio apsaugos tarnybai. Jis pridūrė, kad iš 22 šiais metais Rygoje sulaikytų neteisėtų migrantų 15 buvo iš Afrikos šalių. Šie asmenys, atvykę į Latviją iš Baltarusijos ir Rusijos, buvo atvežti į Rygą ir palikti. Jie atrodo pasimetę ir dezorientuoti, ieško kokio nors kontakto su panašiais į save asmenimis.

Nuo šių metų pradžios Rygos savivaldybės policija sulaikė ir perdavė Valstybės sienos apsaugos tarnybai 22 asmenis, vidutiniškai mažiau nei po tris per mėnesį. Pernai buvo sulaikyti 23, o 2023 m. – 24 asmenys. Dauguma šiais metais Rygoje sulaikytų asmenų, neturėjusių leidimo gyventi, buvo iš Sudano ir Etiopijos.

Rygos miesto tarybos Saugumo, viešosios tvarkos ir kovos su korupcija komiteto pirmininkas Girtis Lapinas iš Nacionalinio aljanso sakė, kad vietos valdžia sieks sumažinti ir teisėtą imigraciją.

Jis pabrėžė, kad norint gauti leidimą nuolat gyventi, pareiškėjai turi įrodyti, kad moka latvių kalbą, o laikini leidimai gyventi išduodami be tokio reikalavimo.

Nacionalinis aljansas yra opozicinė partija Latvijos parlamente ir ketina siūlyti įstatymų pataisas, kurios įpareigotų užsieniečius, siekiančius pratęsti leidimus gyventi, laikyti valstybinį kalbos egzaminą po pirmųjų gyvenimo Latvijoje metų.

Pasak G. Lapino, švietimas yra „didžiausia spraga“, kuria migrantai su abejotinais motyvais naudojasi, kad teisėtai atvyktų į Latviją. Studentai, norintys mokytis Latvijos universitetuose, gauna laikiną leidimą gyventi, leidžiantį jiems teisėtai atvykti į šalį, tačiau tik 10 proc. baigia studijas. Dėl to universitetai „uždirba milijonus“ iš sistemos, sudarančios galimybes migrantams atvykti į Latviją, teigė G. Lapinas.

Jis pateikė duomenis, kad kasmet Latvijoje studijuoja apie 10 500 užsieniečių, bet studijas baigia tik 1 400.

G. Lapinas ketina siūlyti įvesti tarptautinių studentų iš Europos Sąjungai (ES) nepriklausančių šalių priėmimo kvotas. Jo nuomone, nepriimtina, kad universitetai priimtų 10 tūkst. studentų, kurie nėra ES piliečiai.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt