Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Fot. E. Tamošiūnas.
Šiaulių „Aušros“ muziejusŠaltinis: Etaplius.LT
Šios parodos tikslas – supažindinti Lietuvos muziejų lankytojus su kaimynės Latvijos dar menkai žinomu XVI–XVIII a. istorijos laikotarpiu, o Latvijos muziejų lankytojus – su Lietuvos istorija. Paroda padeda suvokti, kokį pėdsaką viena kitos istorijoje, kultūroje paliko kaimyninės valstybės – Lietuva ir Latvija. Pagrindinė parodos idėja – pasitelkus muziejines vertybes, archyvinę, istorinę medžiagą, parodyti, kas sieja Lietuvą ir Latviją. Parodoje šie ryšiai atskleidžiami per įvairias temas: politika ir kunigaikščiai, ekonomika, prekyba, sienos, vandens ir sausumos keliai, Kuršo dvarininkų šeimos (baronai Grothusai, Landsbergiai, Tyzenhauzai, Pliateriai ir kt.), XVII–XVIII a. įsitvirtinusios Lietuvoje, ir jų dvaruose (Daunoravoje, Vismantuose, Žeimelyje) įsikūrusi latvių diaspora, dvarininkų globotos Kuršo evangelikų liuteronų konsistorijai pavaldžios bažnyčios Lietuvoje bei Žemaičių vyskupijos vyskupui pavaldžios katalikų bažnyčios Kurše. Po Maskvos caro Ivano IV Rūsčiojo pradėto Livonijos karo (1558–1582) viduramžių Livonija žlugo. 1561–1562 m. į pietus nuo Dauguvos upės buvusiose Livonijos ordino valdose įkurta nauja valstybė – Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė, arba tiesiog Kuršo kunigaikštystė. Ji pradžioje buvo suformuota kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, o po Liublino unijos – kaip Abiejų Tautų Respublikos vasalė, todėl kunigaikštystės politiniame gyvenime atsispindėjo procesai, tuo metu vykę Lietuvoje ir Lenkijoje.
Parodoje eksponuojamos muziejinės vertybės iš Latvijos nacionalinio istorijos, Šiaulių „Aušros“, Vytauto Didžiojo karo, Lietuvos nacionalinio dailės muziejų, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų bei Pakruojo krašto „Žiemgalos“ muziejaus Žeimelyje. Tai XVI–XVIII a. Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystės kunigaikščių, dvarininkų portretai, baronų Zasų krūtinšarvis, spaudai ir medaliai, monetos ir jų lobis, žemėlapiai ir genealoginiai medžiai, knygos ir baldai, sidabro papuošalai, fajanso ir sidabro indai, piešinių, herbų ir dokumentų kopijos. Paroda Rygoje gausiai papildyta Latvijos nacionalinio istorijos muziejaus rinkinių muziejinėmis vertybėmis, iš kurių vertingiausios: Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystės sidabro ir aukso monetos, kunigaikščio Jokūbo (1610–1681) medalis bei tų laikų laivo maketas, sakralinės skulptūros iš bažnyčių, sidabro papuošalai.
Parodos kuratoriai – dr. Ernestas Vasiliauskas (Šiaulių „Aušros“ muziejus) ir dr. Marytė Jakovleva (Latvijos nacionalinis istorijos muziejus). Parodos tekstus parengė istorikai dr. M. Jakovleva, mgr. Agris Dzenis, dr. E. Vasiliauskas, dr. Gabrielė Jasiūnienė ir dr. Rita Regina Trimonienė, muziejininkė Vilma Karinauskienė. Paroda trikalbė, parengta latvių, lietuvių ir anglų kalbomis. Paroda 2022–2023 m. eksponuota Šiaulių istorijos muziejuje, Gederto Eliaso Jelgavos istorijos ir dailės muziejuje (Latvija), Akmenės krašto, Mažeikių muziejuose.
Latvijos nacionaliniame istorijos muziejuje paroda veiks iki gegužės 31 d.
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
