Rusijos mirties rinka: pelningą laidojimo verslą į savo rankas perėmė kariniai komisariatai

Pasaulis

Laidojami rusų kariai, žuvę per invaziją į Ukrainą, Luhansko sritį, 2024 m. liepos 6 d. / Scanpix

Nekrologas.ltŠaltinis: ALFA.LT

355766

Laidojimo verslas Rusijoje patiria kosminį šuolį. Į savo rankas jį vis sparčiau perima Gynybos ministerija ir jai pavaldūs kariniai komisariatai. Didelius pelnus jiems neša Ukrainoje žūstantys okupacinės kariuomenės kariai ir jų laidojimui skiriamos valstybinės lėšos. Šis aruodas tiesiog neišsemiamas.

Apie tai, kad Rusijos piliečiai vis labiau ėmė taupyti laidotuvėms, dar vasarį pranešė laikraštis „Kommersant“. Pasak Rusijos laidojimo organizacijų ir krematoriumų sąjungos viceprezidento Vladimiro Rodkino, žmonės dažnai renkasi pigesnes prekes ir paslaugas, todėl mažėja laidojimo paslaugų rinkos augimo tempai. Tuo pačiu metu mirtingumas toliau auga. Leidinys pramonės nuosmukį aiškino anksčiau fiksuotu kainų sprogimu: 2024 m. karstai pabrango 12 proc., kapų kasimas – 14 proc., o laidojimo agentūrų paslaugos, t.y. laidotuvių organizatoriai, visoje šalyje vidutiniškai pabrango beveik 10 proc.

Portalo „Važnyje istoriji“ skaičiavimais, vidutiniškai Rusijoje 2023 m., tai yra iki kritinio kainų padidėjimo, laidotuvės kainavo 54,9 tūkst. rublių. Tačiau tai buvo labai vidutiniai skaičiai.

„Novaja gazeta Evropa“ išsiaiškino, kaip per trejus karo metus pasikeitė laidojimo paslaugų pramonė ir kas daugiausiai užsidirbo iš „Krovinio 200“ ((rus. „Grūz 200“ – pagal Rusų kariuomenės kodinį žargoną yra mūšiuose žuvę kareivis. – Red.).

Dalininkas – karinis komisariatas

Kaip „Novaja gazeta Evropa“ sakė privačios Maskvos laidojimo agentūros direktorius, sostinėje karines laidotuves kuruoja tvarko UAB „karinė memorialinė kompanija“ (rus. „Voenno-memorialnaja kompanija“), kuri yra susijusi su Gynybos ministerija. Kituose regionuose yra panašių organizacijų – privačių ar savivaldybių. Kariškių šeimos retai kreipiasi į privačius agentus. Tuo pačiu metu, pagal įstatymą, jie gali susisiekti su kuo nori, tačiau, kaip rašoma laidojimo agentūrų svetainėse, karinių komisariatų darbuotojai „palaiko savo globotinius“ organizuojant laidotuves – tai yra, nukreipia juos į specializuotą tarnybą savo regione.

Pagal 2024 m. rugpjūčio 17 d. Vyriausybės nutarimą valstybė padengs „SVO“ (rus. „Specialnaja voennaja operacija“) žuvusio kario laidotuvių išlaidas. Bet už nustatytą sumą – ne daugiau kaip 51,5 tūkst. rublių regionuose ir ne daugiau kaip 70,8 tūkst. rublių Maskvoje, Sankt Peterburge ir Sevastopolyje (2024 m. duomenys, 2025 m. suma bus indeksuota. – Red.). Bet, pavyzdžiui, Maskvoje, pasak leidinio pašnekovės, laidotuvės galimos „nemokamai“ – jei velionio artimieji sutinka jį palaidoti specialiai tam skirtoje memorialo komplekso vietoje. Kitais atvejais visas išlaidas, viršijančias kompensacijos iš valstybės dydį, apmoka šeima.

„Kai artimiesiems apie mirties faktą pranešama iš karinio komisariato, jie atsiunčia pas juos šios memorialinės įmonės darbuotoją. Per trejus metus surengėme tik vienerias kare žuvusio žmogaus laidotuves. Žuvusiojo draugai mus pažinojo. [Kario] motina norėjo jį palaidoti šeimos kape O kai tik už karstą ir du paprastus vainikus jai priskaičiavo 250 tūkst. rublių, ji kreipėsi į mus. Viską padarėme perpus pigiau“, – dalijasi laidojimo agentūros atstovė.

Tačiau čia taip pat yra keletas niuansų.

Panaši laidotuvių organizavimo schema veikia ir kituose regionuose. Kaip leidiniui pasakojo Permės gyventoja Margarita, kurios vyras žuvo kare Ukrainoje, ji buvo nusivylusi valstybinių „laidotojų“ paslaugomis, o priklausančios kompensacijos už laidotuvių organizavimą ji vis dar negavo. Remiantis Rusijos Federacijos gynybos ministro įsakymu, „mokėjimas atliekamas pagal faktines išlaidas, bet ne daugiau nei norma“. Tai yra, pirmiausia reikia surengti ceremoniją, o tada gauti tam tikro dydžio sumos išlaidų kompensaciją. Tuo pačiu metu kai kuriuos pasirinkimus, pavyzdžiui, orkestrą ar transportą, kariškiai gali organizuoti patys.

Karstai su žuvusių karių kūnais Permės karinio-pramoninio komplekso teritorijoje 2024 m. liepa / Liaudies frontas

Margaritos vyro laidotuvės buvo kuklios – šeima išleido 60 tūkst. rublių. To užteko ir paprastam karstui, ir vainikui, ir kryžiui. Jiems buvo pažadėta kompensuoti išlaidas per aštuonis mėnesius.

„Bet viskas priklauso ne nuo pinigų, bet nuo požiūrio, – sako našlė. – Kai mano vyras buvo įtrauktas į sąrašą kaip dingęs, [aš] buvau grupėse, kuriose merginos iš įvairių miestų papasakojo, kaip vyko laidotuvės. Ir atsiuntė vaizdo įrašus – nepalyginsi su mūsų Permės organizacija. Turėjome vieną atstovą iš karinio komisariato, o vaikinai, kurie saliutavo,buvo be uniformų. Ir viskas vyko labai greitai. Buvo akivaizdu, kad norėjo kuo greičiau jo atsikratyti. Man buvo labai skaudu dėl vyro.“

Margaritos vyro laidotuves organizavo privati ​​organizacija “Permės karinis memorialinis kompleksas“ (PKMK). Ji ten kreipėsi karinio komisariato rekomendavimu. Įmonės reputacija gana abejotina. Pernai liepą kita našlė iš Permės viešai apkaltino PKMK ir vietos karinį komisariatą susitarimu ir turto prievartavimu. Natalija, sužinojusi apie vyro mirtį, vykdydama karinio komisariato nurodymus, nuvyko į „Memorialinio komplekso“ morgą ir sužinojo, kad gatvėje po kaitria saule guli medinės dėžės su kitų aukų kūnais.

PKMK darbuotojai pareikalavo susimokėti už kūno saugojimą, tačiau Natalija atsisakė ir pareiškė ketinanti pasirašyti sutartį su kita įmone. Po to karinio komisariato darbuotojas pradėjo skambinti našlei, jai grasinti ir įžeidinėti.

„Turėjome pasirašyti sutartį su PKMK, tada viskas būtų buvę gerai“, – kalbėjo kariniame komisariate. Tačiau Natalija pareikalavo kitos agentūros. Laidotuvių dieną „komplekso“ laidotuvių vadovai pagaliau atvežė kūną, kuris buvo saugomas jų morge:

„Atvežė karstą su vyro kūnu, paliko tiesiai gatvėje ir nuvažiavo. Karstas nebuvo supakuotas (matyt, nebuvo hermetiškai užsandarintas. - Red.). Matėsi net kūno dalys. Ordiną įteikė tiesiai gatvėje, ant praėjimo“, – pasakoja velionio žmona.

Pasipiktinusi našlė susisiekė su Kremliui palankiu Visos Rusijos liaudies frontu, kuris paviešino informaciją apie įvykį. Po to vietos aktyvistai aptiko dar mažiausiai penkis panašius atvejus ir išsiaiškino, kad trijuose Permės rajonuose karinio komisariato ir laidojimo namų darbuotojai privertė velionių šeimas pasirašyti sutartis su PKMK. Be to, jie pareiškė, kad laidotuvių organizatoriai paėmė pinigus iš artimųjų už „nemokamas paslaugas“. Aktyvistai susisiekė su Tyrimų komitetu, prokuratūra, įskaitant karinę, ir Vidaus reikalų ministeriją, susitiko su Permės meru, tačiau tai iki šiol nedavė jokių rezultatų. Kaip jiems sakė vienas iš aktyvistų, „vyksta patikrinimai“.

„Novaja gazeta Evropa“

Sutartis su „Amžinybe“

Buvo ir kitų su PKMK susijusių epizodų. Kaip rašo „Telegram“ kanalas „Laidojimo trestas: (rus. „Pochoronnij trast“), 2024 m. gruodį kilo dar vienas skandalas: Ukrainoje žuvusio Antono Retegovo našlė atsisakė Permės karinio memorialinio komplekso paslaugų, o po to kariškiai „per klaidą“ iškrovė jos vyro kūną Iževske (280 kilometrų nuo Permės. – Red.) ir pasiūlė patiems pasiimti kūną arba už pristatymą sumokėti 140 tūkst. rublių.

Kažkas panašaus nutiko ir kituose miestuose. Taigi 2024 m. rugsėjį Samaros regione karinio komisariato darbuotojai primygtinai rekomendavo mirusio kario našlei susisiekti su laidojimo biuru „Amžinybė“ (rus. „Večnost“), “kitaip ji negaus laidojimo pašalpos“, nes „Amžinybė“ yra vietos karinio komisariato partneris. Manoma, kad jos direktorius yra savivaldybės laidojimo tarnybos vadovo sūnus.

Našlė nuėjo į įmonės biurą, kur jie atsisakė jai parodyti vyro kūną, kuris buvo laikomas jų morge, kol nepasirašys sutarties. Prie karsto jai pavyko patekti tik padedant policijai, po to ji paėmė kūną ir susisiekė su kita organizacija.

Tačiau istorija tuo nesibaigė. Kitą rytą našlė iš karinio komisariato biuro darbuotojo gavo paketą dokumentų, reikalingų laidotuvėms, tačiau nebuvo mirties liudijimo, be kurio apskritai neįmanoma palaidoti žmogaus. Kaip paaiškėjo, įstaigos darbuotoja tiesiog „pamiršo“ jį įdėti.

Galų gale laidotuvės įvyko, visi dokumentai buvo pristatyti, tačiau našlė pasijuto apgauta ir pareiškė, kad karinio komisariato darbuotojai “bandė sutrukdyti jos vyro laidotuves“.

Kaip leidiniui „Komsomolskaja pravda“ sakė vietos valdžia, iš tikrųjų nebuvo jokio susitarimo tarp karinio komisariato ir „Amžinybės“ ir iš nukentėjusios nebuvo gauta jokių pretenzijų.

Laidotuvės pabrango

Žinoma, karas pakeitė rinką. Atsirado naujų žaidėjų, kurie, remiami karinių komisariatų, bando „pabalnoti“ biudžeto išmokų srautą, skirtą kompensuoti „SVO“ žuvusiųjų artimiesiems. Tačiau laidojimo pramonei įtakos turi ir su karu susijusi infliacija.

Pasak kelių laidojimo verslo šaltinių, pasikalbėjusių su “Novaja gazeta Evropa“ žurnalistais, išaugo žaliavų, gatavų prekių ir degalų kainos. „Kainos kilo, nes mūsų ekonomika išgyvena sunkius laikus“, – sakė vienų laidojimo namų vadovas. Kitas šaltinis – didžiausios privačios laidojimo įmonės skyriaus vadovas Anatolijus – taip pat laidotuvių kainų kilimą siejo su bendru pragyvenimo brangimu Rusijoje. Jo nuomone, kai kurių prekių kainos išaugo du-tris kartus.

„Novaja gazeta Evropa“

„Mūsų įmonė viską gamina pati. Į mano pareigas įeina medžiagų pirkimas. Važiuoju į Maskvos sritį ir ten perku visas medžiagas, iš kurių paskui daromi karstai, vainikai ir visa kita. Anksčiau už 800 tūkst. rublių galėdavai užkrauti visą mašiną, o dabar už 1,2 mln. rublių – tik du trečdalius.

Brangsta viskas: kuras, automobiliai. Jei anksčiau katafalkus pirkdavome už 2 mln. rublių, tai dabar perkame mažiausiai už 4 mln. rublių. Sausio mėnesį pervežimo tarifus pakėlėme daugiau nei pusantro karto. Apskaičiavau išlaidas: vienos tarnybinės transporto priemonės, kuri važinėja po miestą ir surenka kūnus, aptarnavimas per mėnesį mums kainuoja 30-40 tūkst. rublių – ir tai tik remontas ir eilinė priežiūra“, – pasakojo Anatolijus.

Galutinė ceremonijos kaina priklauso ne tik nuo įmonės, bet ir nuo laidotuvių vadovo, teigia šaltinis. Reikalas tas, kad agentas dirba „už procentą“, nes būtent jis atneša įmonei pinigus: „Žinoma, jiems labiau rūpi brangiau parduoti karstą ar kažkokias papildomas paslaugas. Tai vikrūs žmonės, žiūri į žmonių finansines galimybes ir pasiūlo ką nors geresnio, brangesnio“, – pripažįsta Anatolijus. Jis neslepia, kad ir darbuotojų atlyginimai auga.

Kapų kasėjas ar katafalko vairuotojas net ir be „papildomų paslaugų“ gali uždirbti daugiau nei skyriaus vadovas. Kaip prisimena Anatolijus, pastarąjį kartą laidojimo verslas taip smarkiai pasikeitė 2020–2021 m., per Covidą.

Pasak jo, darbo buvo tiek daug, kad sėkmingiausi laidotuvių organizatoriai paliko savo viršininkus ir masiškai atidarė savo firmas. Morguose nebuvo kur dėti žmonių. Priešingai, po 2022 m. vasario (Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios. – Red.) darbo buvo mažiau, o konkurencija didesnė. Be to, kariškių laidotuves visiškai perėmė su Gynybos ministerija susijusios įmonės. O dabar jie grasina iš rinkos išspausti „privačius prekeivius“.

Pompastiškų paminklų paklausa auga

Kitas leidinio pašnekovas Ivanas taip pat pastebėjo pokyčius laidojimo industrijoje. Ant akmens plokščių jis kuria velionio portretus. Jaunas vyras, vilkintis marškinėlius su pogrindinio hiphopo atlikėjo logotipu, dirba vienoje iš Altajaus srities Zarinsko miesto dirbtuvių. Paminklus – marmurą ar granitą – žmonės dažniausiai perka po laidotuvių. Todėl pašnekovo verslas išsiskiria iš likusio laidojimo verslo.

„Laidotuvių paslaugų sfera yra labai plati sąvoka. Yra tokių, kurie dalyvauja laidotuvėse, tai yra, dirba tiesiogiai su lavonais. Bet paminklai yra šiek tiek „žemiškesnis“ dalykas, todėl čia „verslo santykių aiškinimosi“ vengiama“, – sako jis.

Ivanas savo dirbtuvėse atsidūrė atsitiktinai. 2017 m., būdamas studentas, jis ieškojo vasaros darbo ir aptiko skelbimą: reikia važinėti į kapines, neštis plokštes, jas montuoti. Taip jis susipažino su ten menininkais dirbusiais vyrais ir iš jų visko išmoko. Darbas jam patiko, jaunuolis nusprendė pasilikti: „Tai ne toks darbas, kaip mano bendraamžių. Daugelis dirbo krovėjais, dalijo lapelius, o aš gavau progą“, – aiškina jis. Pasak jo, mokėjo labai gerus pinigus, per sezoną buvo galima uždirbti 100 tūkst. rublių per mėnesį – skurdžiam Altajaus kraštui – dideli pinigai. Be to, tokių specialistų paklausa nėra didelė, todėl darbo netrūksta.

„Užsakymų visada yra daug. Žinoma, karinis konfliktas turėjo įtakos, užsakymų daugėjo, bet negaliu sakyti, kad buvo kažkoks bumas. Atsidarė naujos įmonės, kurios bando atsiriekti kuo didesnę dalį pinigų, kurie duodami už SVO žuvusiųjų palaidojimą, bet niekas iš esmės nepasikeitė“, – tikina Ivanas.

Anot jo, tokio verslo plėtra vyksta nuolat. Šiandien vartotojai turi galimybę užsisakyti neįprastų formų paminklų, ne tik nespalvotų, bet ir spalvotų portretų, graviūrų visu ūgiu, įvairių rūšių ir formų akmenų. Valstybė taip pat pasirengusi kompensuoti „SVO“ žuvusiųjų šeimoms dalį išlaidų antkapiams – 2024 m. visiems regionams skyrė iki 49,5 tūkst. Rublių. Tačiau Ivanas neslepia, kad pompastiškesnių paminklų variantų paklausa auga:

„Jei anksčiau didžiąją sezono dalį už 40–50 tūkst. rublių darėte nedidelius metro ilgio granitinius paminklus, tai dabar galima rasti brangių, retų akmenų ir didžiulių paminklų. Pinigai skiriami iš biudžeto, o žuvusių karių artimieji jų negaili, išleidžia vertam, gražiam paminklui“.

Žada palaidoti nemokamai

Kitaip nei kariuomenė, niekas negarantuoja nemokamų laidotuvių likusiems Rusijos gyventojams. „Laidotuvių pašalpos“ civiliams yra, tačiau jos gerokai mažesnės nei kariškiams: 2025 m. mirusio žmogaus artimieji iš regiono už laidotuves gaus kiek daugiau nei 9 tūkst. rublių, o, pavyzdžiui, maskviečio artimieji iš tam tikros kategorijos (pavyzdžiui, nedirbantis pensininkas ar bedarbis), gaus du su puse karto daugiau, – 24,5 tūkst. rublių. Bet net ir atokiausioje provincijoje už tokią sumą nepavyks surengti laidotuvių.

„Novaja gazeta Evropa“

Leidinys pastebi, kad nuo 1990-ųjų iki šių dienų laidojimo paslaugų rinka išlieka viena pilkiausių ir labiausiai korumpuotų pramonės šakų. Šis verslas remiasi neformaliais ryšiais, rašo antropologas Sergejus Mokhovas savo knygoje „Rusijos mirties archeologija“. Mirusiųjų medžioklė prasideda mirties akimirką. Laidojimo įmonės agentas iš greitosios medicinos pagalbos ekipažo, policijos pareigūnų ar morgo darbuotojų sužino, kad kažkur atsirado šviežias lavonas ir paskambina velionio artimiesiems, kad pasiūlytų savo paslaugas. Žinoma, agentas negauna šios informacijos nemokamai:

„Agentūra K. per mėnesį atlieka apie 100-110 laidotuvių ir uždirba apie 6 mln. rublių pajamų. Tuo pačiu metu apie 3,5 mln. rublių išleidžiama apmokėjimui už informacijos nutekėjimą, sprendžiant problemas su vietos policijos pareigūnais, policija ir administracijomis“, – vieną iš laidojimo agentūros darbuotojų cituoja S. Mokhovas. Pasak leidinio, S. Mokhovo darbas buvo paskelbtas 2021 m., ir šie skaičiai nebėra aktualūs, tačiau jie yra naudingi norint suprasti, kokia brangi informacija.

Laidotuvių brokeriai punktualiai moka lavoninės darbuotojams, kurie organizuoja skrodimą ir kūno išdavimą, kad gautų informaciją apie mirusįjį. Taip pat jie privalo žinoti, su kuo kapinėse derėtis dėl kapo kasimo ir kitų reikalų. S. Mokhovo teigimu, sudėtinga vietinės rinkos struktūra paaiškinama tuo, kad Rusija vis dar neturi vieno operatoriaus laidojimo paslaugoms teikti. Tačiau, kaip rašo autorius, tam tikruose regionuose egzistuoja monopolijos. Kaip pavyzdį jis pateikia Maskvos valstybinės biudžetinės įstaigą „Ritual“, kuris yra pavaldus Maskvos valdžiai.

„Ritual“ yra mažiau priklausomas nuo informatorių ir „informacijos nutekėjimų“, nes žmonės patys ten eina, nes, kaip jiems atrodo, daugiau nėra kur eiti. „Novaja gazeta Evropa“ skaitytoja Tatjana, padedama šios organizacijos, neseniai palaidojo savo senelę. Kaip parodė jos patirtis, valstybės įmonė, kaip ir privačios įmonės regionuose, vis dar orientuota į “papildomus mokėjimus“ ir neformalius susitarimus. Norėdami pradėti ritualą, visi turi sumokėti, tik tada karstai ir katafalkai ims sukti laidotuvių šokį.

Pašnekovės teigimu, Maskvos valdžia atkakliai perša miesto gyventojams idėją, kad alternatyvos kompanijai „Ritual“ nėra: „Platina brošiūras, kuriose perspėja, kad laidotuvių versle daug sukčių, todėl reikia eiti į šį Maskvos biurą, nes viskas patikima ir nemokama. Jie [“Ritual“ ir Maskvos valdžia] sukuria vaizdą, kad „laidosime tave nemokamai“. Tačiau iš tikrųjų sumos yra didžiulės“.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt