Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobanko nuotr.
Etaplius.ltŠaltinis: BNS
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ir Ukrainos infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas pasirašė atskirus, bet identiškus susitarimus su Jungtinių Tautų ir Turkijos pareigūnais, kad būtų vėl atidaryti laivybos maršrutai per Juodąją jūrą.
Jais nustatyta, kaip vyks grūdų, jau kelis mėnesius užstrigusių Ukrainos uostose dėl Rusijos vykdytos blokados, išgabenimas.
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pranešime G. Landsbergis teigia teigiamai vertinantis susitarimą ir sveikinantis Jungtinių Tautų vadovo Antonio Guterreso (Antoniju Guterišo) bei Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) ir jų komandų pastangas nutraukti Ukrainos Juodosios jūros uostų, pirmiausiai Odesos, blokadą.
„Nuo pat Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios Lietuva nuosekliai kartojo, kad ukrainietiškų grūdų grąžinimas į pasaulinę maisto tiekimo grandinę yra būtinas, sprendžiant maisto saugumo krizę, o Juodosios jūros uostų atblokavimas – vienintelis tvarus sprendimas, – pranešime teigė G. Landsbergis. – Dabar svarbiausia užtikrinti, kad Rusija šį susitarimą įgyvendintų be papildomų sąlygų ar trikdžių.“
Susitarimuose, ministerijos duomenimis, numatomas grūdų iš Ukrainos uostų gabenimo saugiais koridoriais ir krovinių patikros sąlygos bei steigiamo bendro Kontrolės centro, skirto užtikrinti šio susitarimo turinį, veiklos principai.
Pasak ministerijos, Rusijai pradėjus karinius veiksmus, Ukraina negalėjo išvežti nuo 20 iki 25 milijonų tonų pernai metų derliaus grūdų. Ukrainos uostų atblokavimas taip pat yra būtinas ruošiantis ir šių metų derliaus sandėliavimui bei eksportui.
Odesos uostas yra specialiai pritaikytas didelės apimties grūdų eksportavimui, todėl užtikrinti Ukrainos jūros uostų atblokavimą žemės ūkio produktų eksportui buvo būtina, siekiant užkirsti kelią pasaulinei maisto saugumo krizei, kurios pasekmės skaudžiausiai paveiktų besivystančias šalis ir ypač Afrikos žemyną.