Ruošiantis galimoms deryboms Stambule, Rusija surengė dronų ataką Ukrainoje

Pasaulis

Vladimiras Putinas / Scanpix

EtapliusŠaltinis: BNS

361567

Ukrainos oro pajėgos antradienį pranešė, kad Rusija naktį apšaudė šalį, paleisdama daugiau kaip 10 dronų – tai mažiausias jų skaičius, panaudotas per ataką šiais metais, tuo metu, kai abi valstybės ruošiasi galimoms deryboms Stambule.

Kremlius dar nekomentavo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio raginimo Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui ketvirtadienį susitikti su juo asmeniškai Turkijoje.

V. Zelenskio patarėjas Mychaila Podoliakas antradienį pareiškė, kad Ukrainos prezidentas neketina susitikti su jokiais kitais Rusijos pareigūnais Stambule, išskyrus V. Putiną.

Jis pridūrė, kad žemesnio lygio derybos reikštų, jog taikos procesas yra tik vilkinamas.

Europos lyderiai neseniai pareiškė, kad V. Putinas delsia pradėti taikos procesą, siekdamas pasinaudoti Rusijos pranašumu fronto linijoje ir užimti dar daugiau Ukrainos teritorijos.

Savaitgalį V. Zelenskis bei Prancūzijos, Jungtinės Karalystės (JK), Vokietijos ir Lenkijos vadovai paragino Rusiją sutikti su 30 dienų besąlygiškomis paliaubomis nuo pirmadienio kaip išankstine tiesioginių derybų sąlyga.

Tačiau Rusija neatsakė, o V. Putinas pasiūlė Ukrainai susitikti tiesioginėms deryboms Stambule gegužės 15-ąją. Tokiam žingsniui pritarė ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

Manoma, kad tuo pat metu abi pusės ruošiasi naujam puolimui palei maždaug 1 tūkst. km fronto liniją.

Kliūtys galimoms deryboms

Pirmadienį JAV įsikūręs Karo tyrimų institutas (ISW) pareiškė, kad Rusija šiuo metu sparčiai pildo fronto dalinius kariais, siekdama išlaikyti savo pozicijas mūšio lauke.

Tačiau tiesioginės derybos tarp V. Zelenskio ir V. Putino Stambule gali neįvykti dėl kelių priežasčių.

Pirmiausia, praeityje V. Putinas ne kartą kėlė klausimą dėl Ukrainos vyriausybės ir paties V. Zelenskio teisėtumo, teigdamas, jog jo penkerių metų kadencija baigėsi 2024 metais.

V. Zelenskio pirmoji penkerių metų kadencija išties baigėsi praėjusių metų gegužę. Vis dėlto šiuo metu Ukrainoje bet kokie rinkimai draudžiami pagal galiojančią karo padėtį. Ji galioja nuo 2022-ųjų vasario 24-osios, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į šalį.

Padėtį dėl galimų tiesioginių derybų dar labiau komplikuoja 2022-ųjų Ukrainos dekretas, kuriuo atmetama galimybė tiesiogiai derėtis su V. Putinu.

Tačiau nuo tada, kai sausio mėnesį D. Trumpas grįžo į Baltuosius rūmus, jis nuolat daro spaudimą abiem pusėms, siekdamas užbaigti karą.

Pirmadienį JAV valstybės sekretorius Marco Rubio kalbėjosi su Londone susitikusiais Jungtinės Karalystės (JK), Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos aukšto rango diplomatais.

Valstybės departamento atstovė Tammy Bruce sakė, kad pokalbio tikslas buvo įvertinti „tolimesnius žingsnius siekiant ugnies nutraukimo ir taikos Ukrainoje“.

Praėjusios savaitės pabaigoje šie lyderiai pareiškė, kad Maskva iki pirmadienio vidurnakčio turi sutikti su 30 dienų kovos veiksmų sustabdymu, antraip gali sulaukti naujų sankcijų.

Maskva šio reikalavimo neįvykdė, bet kol kas šios valstybės jokių atsakomųjų priemonių nesiėmė.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt