Ruduo...metas kai renkamas ne tik derlius, bet padaugėja ir benamių gyvūnėlių. O jei tu skaitytum išmesto gyvūno laišką?

Marijampolė

Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Aiste AdomaitieneŠaltinis: Etaplius.lt

100129

Jie gyvena tarp mūsų, mylintys, bijantys, alkani. Kovojantys dėl išlikimo, gatvėse, soduose, laukuose, kaimuose. Paliekami numirti iš bado ir šalčio miškuose, išmetami iš mašinų atokiuose vietovėse, keliuose. Visi jie turi vieną bruožą: laukti, tikėtis ir atleisti. Net ir mirštantys - visų pamiršti jie turi viltį. Jei galėtų rašyti žmonių kalba jie parašytų laišką buvusima šeimininkui....

Laiškas šeimininkui

Aš vis dar viliuos. Viliuos ir tikiu, kad tu mane myli, galbūt ne taip stipriai, kaip aš tave…bet vis dėl to.

Ar pameni, kai buvau maža ir tu keistu aparatu nešina nuolat mane sekiojai, keldavai iš miegelio ir dėjai tai ką vadini nuotraukomis į kažkokį facebooką ir instagramą? Sakei, kad aš mieliausia katytė pasaulyje.

Visada liūdėjau, kai rytais matydavau tave stovinčią prie veidrodžio, ar ieškančią raktelių nuo automobilio, nes žinojau durų raktų spragtelėjimas, reiškia laukimą, laukimą ir liūdesį….kol ateis ta džiugi akimirką, kada tu mieloji pareisi, o galbūt netgi parneši kokį skanėstą….

O aš tyliai murkdama glaustysiuosi prie tavęs…. Savo snukučiu liesdama riedančią liūdesio ašarą, nes aš juk jaučiu, kada tau skauda, kada tu vieniša, ar kada tau nesiseka….aš turiu tave nuraminti, paguosti, o kai tau džiugu pasidžiaugti…

Bet ar tu tai gali, mielioji? Ar tu gali pajusti tą neaprėpiamą, neišsakomą liūdesį, plėšiantį mano sielą, taip, net ir mes ją turime…. Aš jaučiu, kad iš ilgesio ir sielvarto gali sustoti mano širdis. Ar tu tai jauti?

Kodėl palieki mane, keistoje vietoje kur tvyro liūdesys ir viltis, kur žiūri išduotos akys? Kodėl išėjai neatsigręžusi, nepaglosčiusi, neatsisveikinusi?

Nejau nepameni kai sedėdavau šalia tavęs kai gerdavai arbatą besileidžiant saulei ir klausiau tavo minčių apie šviesią ateitį, apie meilę ir druagystę. Bet juk draugai neišduodami? Ar? Gal būt tu dar grįši? Aš lauksiu.Žiūrėdama į beiskleidžiančius žiedus, krentančius lapus, lyjant lietui, šviečiant saulei, naktį ir dieną…. Lauksiu kol spragtelės raktai, ir tarsi pabudus iš savo vaikystės miegelio pabusiu namuose. Su tavimi. Sėdėsiu vėl ant palangės. O kai nuriedės tavo ašara, paguosiu tavo širdį.

Su meile. Tavo Katė.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt