PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2020 m. Vasario 17 d. 10:53

Rūdiškių bibliotekoje – drakoniškas rytmetys

Vilnius

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt


118138

Vasario 11-ąją Rūdiškių biblioteka surengė mažiesiems lopšelio-darželio „Pasaka“ vaikams drakonišką rytmetį „Kaip nugalėti drakonligę“. Sirgti mes nelinkim niekam, bet kartais taip jau atsitinka, kad susergi ir netgi tenka važiuoti į ligoninę.

O tas vasaris tikras ligų mėnuo, neveltui, matyt, vasario 11-oji – Pasaulinė ligonių diena, kurią įteisino Popiežius Jonas Paulius II 1992 m. gegužės 13 d. Nuo tos datos šią dieną mini visas krikščioniškasis pasaulis. O dar – tai Europos skubios pagalbos telefono numerio 112 diena. Šį numerį visiems žinoti reikia, nes 112 – skubios pagalbos numeris, tai ir greitoji medicinos pagalba, ir policija, ir ugniagesių gelbėtojų tarnyba.

Pasikartoję žinias apie numerį 112, kurias, vieno vasarinio užsiėmimo metu, jau nagrinėjome, su pagrindiniu herojumi – drakoniuku Jonu, susirgusiu drakonlige, keliavom kartu į ligoninę, kad sužinotumėm, kas ten vyksta ir ką ten veikia žmonės baltais chalatais. Ach, kiek mes sužinojome, pradėję nuo ligoninės priimamojo, nukeliavome iki palatos ir atliekamų procedūrų kabineto. Sužinojome, kas tas kateteris, rentgeno aparatas, kam reikalingos lašelinės ir operacinės. Ir visa tai skirta tam, kad ligonis pasveiktų. O dar sužinojome, kad net ir ligoninėje yra žaidimų kambarys, kuriame galima susirasti draugų.

Knygą „Kaip nugalėti drakonligę“ parašė psichologė, kognityvinės elgesio terapijos psichoterapeutė Rugilė Kazlauskienė, iliustravo dailės terapeutas Vytautas Tautkevičius, kurio spalvotos ir žaismingos iliustracijos knygai suteikė nepaprastai smagią ir optimistišką aplinką. Suprantamai ir paprastai, be didelių mokslinių ir sudėtingų išvedžiojimų, parašyta knyga formuoja teigiamas asociacijas ir psichologinį atsparumą be baimės vykti į gydymo įstaigą. Pasitarę mes nutarėm, kad ligoninė visai ne baubų susirinkimo vieta, o įstaiga, kuri padeda sergančiam, o daktaro profesija labai sunki ir itin reikalinga. O kaip nustebo vaikai, kai, baigus skaityti knygutę, į biblioteką užsuko pats tikriausias drakoniukas Jonas su savo įspūdinga uodega. Pasisveikinęs, pasiūlė bibliotekos erdvę paversti žaidimo kambariu ir kartu paspalvinti. Piešinys džiugins dar ilgą laiką ir primins mums smagias akimirkas, praleistas su ypatingu svečiu – drakoniuku Jonu.

Rekomenduojame šią knygą perskaityti ne tik mažiesiems ligoniukams, kurie priversti vykti į ligoninę, bet ir sveikiesiems, nes niekada nežinai, kas bus rytoj. Žinojimas suteikia ramybės ir pasitikėjimo! Drakoniškas ačiū mažiesiems ir jų auklėtojai Ingridai bei padėjėjai Vidai už dalyvavimą. Linkime nesirgti!