Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Edita VorobjovienėŠaltinis: Trakų viešosios bibliotekos Rūdiškių padalinio inf.
Alvydas Sadeckas – pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos kriminalinės policijos vadovas, buvęs ilgametis Seimo narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, visuomenės veikėjas. Agnė Silickienė, buvusi A. Sadecko kolegė ir patarėja Seimo komitete, šiuo metu – Vilniaus apygardos teismo kanclerė. Ji buvo ir susitikimo moderatorė.
A. Sadeckas pasidalino prisiminimais apie tai, kaip kūrėsi Lietuvos kriminalinė policija, apie iššūkius, su kuriais susidūrė pareigūnai, atkūrus nepriklausomybę. Jaunos, ką tik atkurtos, valstybės funkcionavimui stiprios teisėsaugos sukūrimas buvo gyvybiškai svarbus. Pagrindinis ir svarbiausias to meto kriminalistų uždavinys – pažaboti organizuotą nusikalstamumą ir jo augimą, kovoti su nusikaltėlių gaujomis. Atskira sudėtinga problema buvo politikos ir kriminalinio pasaulio sąsajos. Per beveik dvidešimt metų darbo kriminalistikoje A. Sadeckas sukaupė neįkainojamą patirtį. Ją vėliau panaudojo dirbdamas prezidento Algirdo Brazausko patarėju nacionalinio saugumo klausimais, vėliau, dirbant Seime ir užimant įvairias atsakingas pareigas, susijusias su nacionaliniu saugumu. Politiku tapusiam A. Sadeckui teko rengti įstatymus, kurie užkardytų nusikalstamų gaujų veiklą.
Kalbėjomės ir apie dabartį. A. Sadeckas palygino iššūkius policijos pareigūnams šiandien ir anuomet, 9-ame dešimtmetyje. Svečio nuomone, šiandien visuomenės saugumo situacija yra nepalyginamai geresnė. Jau vien dėl to, kad susitvarkyta su organizuoto nusikalstamumo problema. Šiuo metu visos garsiausios nusikalstamos gaujos yra likviduotos. Taigi, šia prasme galime jaustis saugūs. Įdomu buvo sužinoti, kad, pavyzdžiui, Trakų rajonas, tarp jų ir Rūdiškės, 9-ojo dešimtmečio policijos suvestinėse nebuvo „pasižymėję“, kalbant apie nusikalstamas gaujas ir jų kovas. Pasirodo, čia egzistavo tik smulkūs „vietinės reikšmės“ įstatymų pažeidėjai. Nors, kaip rodo pastarųjų metų geopolitinė situacija, iššūkiai nacionaliniam saugumui egzistuoja visada. Tik jų pobūdis šiandieną jau kitoks.
Kaip gimė mintis parašyti knygą? Autorius sako, jog niekada negalvojęs apie knygą. Tiesiog jis ne kartą buvo raginamas rašyti prisiminimus, kuriuose, kaip tiesioginis įvykių dalyvis, atskleistų svarbiausius Lietuvos kriminalinės policijos istorijos puslapius. Tai būtų deramas palikimas ateities kartoms. Galiausiai sutikęs parašyti knygą, A. Sadeckas iškėlė vienintelę sąlygą – knyga turėtų būti pateikiama ne kaip memuarai, o kaip pokalbis. Taip gimė knyga „Iš kriminalisto gyvenimo“, kurioje su kriminalistu A. Sadecku kalbėjosi žurnalistas, politikos apžvalgininkas Valdas Bartasevičius. Kalbėtasi apie policijos pareigūnus, kurie nepriklausomai nuo politinių aplinkybių, dažnai rizikuodami savo gyvybe, gynė visuomenę. Knygoje paviešinta ir dalis niekur neskelbtos informacijos, kurią A. Sadeckas yra sukaupęs. Bet autorius prasitarė, kad dar daugiau faktų ir informacijos liko nutylėta. Dėl įvairių sumetimų: pradedant moraliniais-etiniais, baigiant profesiniais-teisiniais.
Rūdiškiečiai buvo labai susidomėję svečių pasakojimais ir turėjo jiems daug klausimų: ir iš istorinės perspektyvos, ir iš dabarties realijų. O svečiai, iš savo pusės, turėjo istorinių klausimų auditorijai ir surengė savotišką viktoriną. Teisingiausiai atsakiusieji ir aktyviausi klausytojai gavo prizus: knygas „Iš kriminalisto gyvenimo“ su autoriaus autografu ir Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Nutarimo kopijas.
Biblioteka taip pat neliko be dovanų. Svečiai padovanojo istorinių dokumentų kopijas: Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Nutarimo ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11 d. Akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo. Bibliotekos fondą papildė ir dvi knygos: A. Sadecko „Iš kriminalisto gyvenimo“ ir „Lietuvos teismų istorija ir dabartis“.