Rudens lygiadienis ir Baltų vienybės diena – ant piliakalnių

Tauragė

A. Sinkaus nuotr.

Rūta VasiliauskienėŠaltinis: Etaplius.lt

15402

Jau ketvirtąjį kartą Jurbarko kultūros centro folkloro grupė „Imsrė“ (vad. Birutė Bartkutė) jurbarkiečius kvietė rinktis vienoje gražiausių Jurbarko vietų – Bišpilio piliakalnio papėdėje ir paminėti Rugsėjo 22-ąją – Rudens lygiadienio ir Baltų vienybės dieną.

Foto galerija:

img-6512.JPG

Senovės lietuviai šią dieną džiaugdavosi derliumi, dėkodavo dievui Žemininkui, aukodavo jam gyvulius. Aukoti atvesdavo po gyvulių porą: veršiuką ir telyčią, aviną ir avį, ožį ir ožką, paršą ir kiaulę, gaidį ir vištą, žąsiną ir žąsį. Kaip teigiama XVI a. dokumentuose, ypač dažnai šiai dievybei būdavo aukojamas ožys, kuris laikytas vaisingumo simboliu.

Baltų vienybės diena minima pažymint 1236 m. Saulės žemėje įvykusį Saulės mūšį, kuriame susivieniję žemaičiai ir žiemgaliai sumušė ir sunaikino į popiežiaus Grigalioaus IX 1236 m. vasario 19 d. paskelbtą kryžiaus žygį išvykusį Kalavijuočių ordiną

Bišpilio papėdėje liepsnojo laužas, o ant piliakalnio – aukurai, skambėjo gražiausios folkloro grupės „Imsrė“ dainos, renginio organizatorė Birutė Bartkutė susirinkusiems papasakojo apie šios dienos reikšmę ir tradicijas, o visi atėję tikrai nepasigailėjo – smagiai pabendravo, ratelius žaidė, dainas su „Imsre“ dainavo, metų laikų simbolių ieškojo, ugniai grūdus aukojo. Šventės pabaigoje ant Bišpilio piliakalnio suliepsnojo šiaudinis ožys.

Lygiadienis ant Kartupėnų piliakalnio

Skirsnemunės bendruomenė šią dieną paminėjo ant Kartupėnų piliakalnio, ant kurio XIII–XIV amžiuje stovėjo Bisenės pilis, priklausiusi lietuvių gynybinei sistemai, buvusiai palei Nemuną. Beveik 200 metų trukę vokiečių feodalų tiesioginiai Lietuvos puldinėjimai prasidėjo Bisenės pilies užpuolimu 1283 m. žiemą. Mūsų krašto vyrams pirmiesiems teko susikauti su nuožmiu ir galingu priešu. Paskui kitų Lietuvos pilių gynėjai galėjo pasimokyti iš jų patirtų kovinių pamokų.

Renginį Bernardo Brazdžionio eilėraščiu pradėjo jaunoji skaitovė – Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio pagrindinės mokyklos penktokė Austėja Kvederytė, po to susirinkusiuosius pasveikino Jurbarko kultūros centro Skirsnemunės skyriaus kultūrinės veiklos organizatorė Karolina Kliukienė. Suliepsnojus laužui, Skirsnemunės mėgėjų teatro (vad. Birutė Šneiderienė) aktoriai visus pakvietė į bendrą ratelį pagarbinti ugnį. Skirsnemunės seniūnas Aidas Mozūraitis papasakojo apie šios dienos reikšmę bei Kartupėnų piliakalnio istoriją. Vėliau skambėjo Pilies kaimo bendruomenės moterų ansamblio „Vikinda“ (vad. Olga Jurėnienė) lietuviškos dainos, susirinkusieji vaišinosi sūriu su medumi bei žolelių arbata, kurią čia pat virė seniūno šeima. Renginiui baigiantis buvo sudegintas lygiadienio simbolis, tačiau ir po to susirinkusieji neskubėjo skirstytis – džiaugėsi nuostabiu oru bei kaimynišku bendravimu.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt