PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2018 m. Spalio 23 d. 13:49

Rudenėjančiu taku

Kaunas

Ramutė ŠimukauskaitėŠaltinis: Etaplius.lt


57488

Auksinio rudenio takais mes vėl keliavome prisiminti, pagerbti ir pabūti drauge su išėjusiaisiais ANAPILIN.

sam-1860t-900x600.jpg

Gudakalnio kapinaitės ties dviejų gražiausių Birštono savivaldybės upių Nemuno ir Verknės santaka, prie „Ožkų pečiaus“, mus pasitiko pasipuošusios auksiniais rudenio lapais, tačiau tokios vienišos, mažai lankomos, paskendusios tyloje ir ramybėje. Prisilietę prie šių kapinaičių atminimo prieš 11 metų, jų negalime pamiršti. Ilgimės jų rudenį ir pavasarį. Apkuopiame išlikusius kauburėlius, išrauname nuvytusias gėles, surenkame tuščias žvakides, plastmasines gėles ir nugrėbiame rudeninį apklotą. Gera vėliau pastovėti ir pasigėrėti nuveiktu darbu, uždegti žvakeles ir pasimelsti už čia besiilsinčius. Onutės Kurapkienės vedini, sukalbame maldas ir atsisveikiname iki pavasario.
Kokia graži buvo spalio 16 -oji. Mūsų dvi dešimtys, „sukritusių“ į Leono Lynyko, Broniaus Šalčiaus, Vytauto Lišausko ir Leono Baručio vairuojamus automobilius, išsiruošėme į tradicinę kelionę. Privažiavimas prie kapinaičių gana sudėtingas. Gavę leidimą iš Tonios Jadzevičienės važiuojame per jos gimtinės pievas, sodybą, kiemą. Važiuodami Panemunio kapinaičių link, visada aplankome Nemajūnų kapinėse besiilsinčius bendrijos narius ir kitus šviesaus atminimo žmones.
Spalio 17-ą sukanka 7 metai nuo buvusio LR Seimo nario, Birštono ir Prienų krašto šviesuolio Juozo Palionio netekties. Nužėrusi septynerių metų laiko dulkes prisiminimais apie Juozą Palionį pasidalino Aldona Milda Valatkienė. Nusilenkėme jam, uždegėme žvakeles ir pasimeldėme.
Per čežančius lapus nubridome prie savo buvusių bendrijos narių Rimos Jadvygos Stabinskės, Antano Seiliaus kapų. Prisiminėme bendrystę su jais, uždegėme žvakeles ir pagerbėme malda. Jau kitąmet sūnaus Audriaus netekties 20 -metį minės Aldona Milda Valatkienė. Čia amžino poilsio atgulė ir jos vyras Pranas, motinėlė Anelė. Pagerbėme jų atminimą, nuraminome Aldoną, drauge pasimeldėme. Labai daug bendrijos narių artimųjų ilsisi smėlėtame Nemajūnų kapinių kalnelyje. Visada atminimo žvakelėmis ir malda pagerbiame ir Elijošiaus Nonevičiaus (veterinarijos profesoriaus), Stanislovo Moravskio (gydytojo, etnografo ir rašytojo) ir Birštono muziejininko – istoriko Juozo Šleikaus atminimą.
Tarsi pabuvę mirusiųjų mieste, kurių atminimas pažymėtas kryžiais ir antkapiais, važiavome į Panemunio kapines – atminties kalvelę, kur nėra nei paminklų, nei kryžių. Tik žmonių atmintyje išlikę, kad čia ilsisi šio krašto protėviai. 2011 metais Birštono „Bočiai“ kukliu paminklu įamžino XVIII amžiaus kapines. Jas taip pat aplankome 2 kartus per metus. Nurenkame nulūžusias šakas, žabus, uždegame žvakes ir pasimeldžiame už atminimą tų, kurių niekas neprisimena. Mums pavyko šį kartą sėkmingai sudeginti metų metais rinktas šakas, sumestas dauboje. Ilgai saugojome, kad neliktų nei kibirkštėlės, plėnis užmetėme žemėmis ir ramūs išvažiavome. Tokią gražią rudenio dieną džiaugėmės nudirbę gražius darbus, savo gerumu prisidėję prie atminimo išsaugojimo. Tik tokių žmonių dėka kaip mūsų šaunūs talkininkai: Judita Vyšniauskienė, Irena Šuliauskienė, Lina Danilovienė, Elena Ozemblauskienė, Arnoldas Ribinskas, Janina Giknienė, Onutė Kurapkienė, Magdutė Kulbušauskienė, Marija Novožilova, Genovaitė Valatkienė, Monika Žiūkienė, Eugenija Lynykienė, Aldona Milda Valatkienė, Aldona Gudauskienė, Birutė Vaišnorienė, Leonas Lynykas, Bronius Šalčius, Vytautas Lišauskas ir Leonas Barutis, GYVENIMAS – gražus ir prasmingas, prisodrintas šviesių rudenio spalvų.


Julija Barutienė
Birštono „Bočių“ bendrijos pirmininkė