Ronaldas Žiogas apie įgimtą greitį, „tip topų“ svarbą ir profesionalo karjerą

Panevėžys

Paprašytas paimti mieliausius diplomus, Ronaldas išsirinko gautąjį „Aukštaitijos taurės 2018“ varžybose (nušoko 5,61 m) ir Lietuvos šaulių sąjungos pažymėjimą, išduotą baigus III pakopos įvadinį kursą. V. Bičiūnaitės, R. Žiogo ir R. Jakubausko archyvų nuotr.

Gimtasis RokiškisŠaltinis: Etaplius.lt

60672

Kavoliškėnas Ronaldas Žiogas šiais mokslo metais pradėjo mokytis Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazijos 8 klasėje. Iki tol nuo 5 klasės jis lankė lengvosios atletikos treniruotes Rokiškio kūno kultūros ir sporto centre (RKKSC), į kurį paskatino ateiti kūno kultūros mokytoja Regina Čereškienė. Ronaldas pripažįsta: lengvoji atletika ne iškart patiko, bet, neturėdamas ką veikti, vėl grįžo prie jos ir pasiekė gerų rezultatų šuolio į tolį ir trišuolio rungtyse. Tai patvirtindamas, redakcijoje iš kuprinės traukė solidaus storio segtuvą su įvairiausiais diplomais. Mokydamasis Rokiškyje, Ronaldas dalyvavo jaunųjų šaulių veikloje. Deja, šiuo metu sportas ima viršų ir šauliška veikla liko praeityje. 14 metų 186 cm ūgio vaikino svajonė – pagerinus rezultatus savo amžiaus grupėje, pakliūti į Lietuvos rinktinę.

– Kaip pakliuvai į sporto gimnaziją Panevėžyje? Pakvietė?

– Svarbiose varžybose mane pastebėjo treneris iš Panevėžio Remigijus Jakubauskas ir pasiūlė atvažiuoti mokytis.

– Tėvai skatino ar pristabdė tavo ketinimus?

– Neprieštaravo. Mokykloje (Rokiškyje – aut. past.) lankiau krepšinio, futbolo būrelius, tačiau „prilipo“ ne komandinės sporto šakos, o individuali rungtis – šuolis į tolį ir trišuolis. Tėvai pasvarstė, ar man nebus per sunku mokytis Panevėžyje, bet išleido sakydami, kad galbūt ateityje pykčiau, jei uždraustų.

– Kokia tavo dienotvarkė?

– Keliamės 7 val., pusryčiaujame, einame į pamokas. Prieš 11 val. vyksta pirmoji treniruotė, po jos – likusios pamokos. Nuo 17 val. – antroji treniruotė, vakarienė. Po jos – miegas. Laisvalaikio lieka viena dvi valandos, per kurias kur nors nueinu su draugais arba naršau internete.

– Papasakok, kaip vyksta treniruotės?

– Jos tęsiasi dvi tris valandas. Vyksta intensyviai, aktyviai, viena treniruotė skiriama šuoliams, kita – bėgimui.

– Ar tiesa, kad sporto mokyklose bendrojo lavinimo dalykai lieka antrame plane? Kokį įspūdį susidarei per šiuos mėnesius?

– Treneris ragina neatsilikti moksle. Pavyzdžiui, važiuodami į stovyklas (savaitei ar dviem) mes gauname namų darbų. Jei grįžę neatsiskaitome, mokytojai ir treneris neišleidžia į kitą stovyklą. Treneris nukenčia finansiškai. Jei tinginiauji, neatsiskaitinėji, tu nesi reikalingas tai mokyklai. Nebent pasieki labai gerų, išskirtinių sportinių rezultatų, tik tada tau daroma nuolaidų.

– Sportinė apranga skiriama iš valstybės lėšų?

– Man kol kas ne. Jei rezultatai bus geri, tada finansuos. Šuolininkams ypač reikia startukų su vidutinio ilgio vinukais.

– Ką reiškia „labai geri rezultatai“?

– Šalyje turi laimėti pirmąsias vietas, patekti į Lietuvos rinktinę. Šiuo metu esu jaunučių grupėje. Kitais metais atsidursiu jaunių grupėje. Valentinas Čereška (RKKSC treneris – aut. past.) prognozavo, kad man turėtų gerai sektis šokti į aukštį ir tolį, tad turėčiau patekti į rinktinę.

– Šokinėji ir į aukštį?

– Šokinėjau treniruodamasis Rokiškyje. Panevėžyje esu ruošiamas kaip šuolininkas į tolį. Kol kas vyko tik vienerios trišuolio varžybos, treneris sakė ateityje dar pamokysiąs technikos.

– Kas svarbu šokant į tolį?

– Svarbu atsimatuoti atstumą iki lentelės, nuo kurios atsispiri.

– Iš akies ar žingsniais?

– „Tip topais“ (šypsosi – aut. past.) – nuo lentelės dėlioji pėdas, taip atsimatuoji atstumą. Įsibėgėjus svarbu tinkamai atsispirti. Esu dešiniakojis, tad patogiau atsispirti dešiniąja. Kairiąja atsispiriu silpniau, taip netoli nušoku. Dar svarbu neperžengti lentelės.

– Kiek lemia kūno sudėjimas?

– Dar nežinau… Nors treneris kai kurioms mergaitėms sako: „Mažiau sverkit, greičiau bėgsit.“ Tada jos nevalgo saldumynų.

– O valgote tik valgykloje?

– Savarankiškai nusiperkame vaisių, daržovių ir juos valgome bendrabučio kambaryje. Jame gyvename trise. Kambario draugai vyresni, jie treniruojasi kitose sporto šakose.

– Ar yra kokių nors specifinių, tik sportininkams skirtų draudimų?

– Privalome tvarkytis kambarius. Draudžiama rūkyti ir pan. Nustatytu laiku turi būti savo kambaryje. Po 22 val. kambariuose išjungiame šviesas.

– Ar klasėje jauti konkurenciją?

– Mano klasėje mokosi 30 mokinių. Vienas išėjo, tai jo vietą iškart užėmė naujokas. Yra daug norinčiųjų pakliūti į sporto mokyklą, bet klasėje konkurencijos nejaučiame, nes treniruojamės skirtingose sporto šakose. Mokomieji dalykai vieniems sekasi geriau, kitiems – prasčiau. Padedame vienas kitam.

– Ar sportininkų klasė drausminga?

– Nežinau… Kai kurie parėkauja…

– Sakoma, kad trišuolyje svarbu greitis, jėga, ritmas ir ištvermė. Kurie iš šių dalykų tau įgimti?

– Greitis. Greitai įsibėgėjus ir atsispyrus kūnas „nustumiamas“ toliau.

– Bandei bėgti trumpas distancijas?

– Rokiškyje bandžiau. Kartais pasisekdavo, bet atsirasdavo greitesnių ir tada…

– Tau tapdavo nebeįdomu?.. Esi azartiškas žmogus?

– Taip, tapdavo nebelabai įdomu. Bet aš nesu azartiškas. Tiesiog treneris (V. Čereška – aut. past.) pastebėjo, kad man geriau sekasi šokti į aukštį, tolį.

– Gal tai lemia pavardė?

– Visi taip sako (juokiasi – aut. past.)…

– Iš išvardintų savybių kokias reikėtų ugdytis?

– Atrodo, ritmą ir ištvermę. Bendrojo fizinio pasiruošimo pratimai būna skirti treniruoti visam kūnui. Treneris pyksta, jei vaikštome susikūprinę, iškart duoda pastabų. Stengiamės tiesiai sėdėti ir klasėje.

– Kas kiek laiko lankaisi namuose Kavoliškyje?

– Dažniausiai savaitgaliais. Nors kartais ir šeštadieniais būna viena treniruotė – rytinė. Varžybų dar nebuvo, tik stovyklos. Viena jų laukia lapkričio pabaigoje, o gruodį vyks varžybos – „Klaipėdos taurė“.

– Kokiais pasiekimais džiuginai mokydamasis Rokiškyje?

– Lietuvos čempionatuose nesisekdavo – neužimdavau pirmosios vietos, tik antrąsias (šypsosi – aut. past.). Šįmet stengsiuosi iškovoti pirmąją vietą ir patekti į Lietuvos rinktinę. Mano geriausi rezultatai tokie: trišuolis – 11,99 m, šuolis į tolį – 5,61 m, šuolis į aukštį – 1,65 m, ieties metimas – 36,12 m, bėgimas (30 m) – 3,82 sek., barjerinis bėgimas (60 m) – 10,10 sek. Dėkoju treneriui Valentinui Čereškai už treniruotes, už tai, kad pasiekiau gerų rezultatų ir galiu mokytis Panevėžyje.

– Minėjai, kad į tolį nušokai 5,61 m ir užėmei antrąją vietą. Ar daug atsilikai nuo pirmosios?

– Apie 10 cm. Šiais metais planuoju nušokti 6,20 m.

– Kiek nušoki per treniruotes?

– Mes nematuojame. Tiesiog treniruojamės. Rezultatas matysis per varžybas. Savo amžiaus grupėje esu vienas berniukas šuolininkas į tolį. Kitos mergaitės. Kai vyksta Lietuvos čempionatai, suvažiuoja iš visų sporto mokyklų. Tada atsiranda konkurencija.

– Vadinasi, treniruotėse metrai ir centimetrai mažai turi reikšmės. Ar pavargsti?

– Taip, fiziškai sunkiau nei Rokiškyje. Ką liepia, tą darau.

– Tradicinis klausimas: ar sieji tolimesnę ateitį su profesionaliu sportu?

– Taip. Kol kas norėčiau pakliūti į europinio masto varžybas. Jei seksis, norėčiau tapti profesionaliu sportininku.

– Linkiu sėkmės.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt