PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2019 m. Rugpjūčio 2 d. 07:30

Romų tautos skausmas – gyvas iki šiol

Šiauliai

Stereotipai. Konsuela Mačiulevičiūtė: „Romų yra ir mokytojų, ir aktorių, ir gydytojų, ir kunigų. Žinoma, Lietuvoje reikėtų daugiau išsilavinusių romų, bet yra kaip yra. Nėra žmogaus tautybės. Yra geri arba blogi žmonės.“ (Aud­ro­nio Rut­kaus­ko nuo­tr.)

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt


93466

Šiemet Lietuvos Seimas atmintinų dienų sąrašą papildė nauja diena – Romų genocido atminimo diena. Ji minima būtent šiandien, rugpjūčio 2-ąją, bet dar mažai kas žino, kad ne tik žydai, bet ir romai Antrojo pasaulinio karo metais buvo tapę nacių taikiniu, o su jų vaikais buvo atliekami kraupūs medicininiai eksperimentai. Nuo romų lagerio sunaikinimo praėjo jau 75-eri metai, bet romų bendruomenė vis dar nesijaučia saugiai. Likus vos porai savaičių iki atminimo dienos minėjimo, visuomenę sukrėtė smurto prieš romus skatinimo protrūkis.

Nacių medicininiai eksperimentai – su romų vaikais

Per Antrąjį pasaulinį karą romai, kaip ir žydai, dėl rasistinių paskatų nacių buvo persekiojami, brutaliai žudomi, vežami į koncentracijos ir darbo stovyklas. Iš viso nacių okupacijos metais, įvairių istorikų vertinimu, Lietuvoje buvo nužudyta apie 500 romų.

Lietuva nacistinės Vokietijos okupacijos metu neteko maždaug kas trečio iš pusantro tūkstančio romų tautybės Lietuvos gyventojų. Daugiausia jie buvo žudomi Pravieniškių stovykloje. Kitos žudynės vietos buvo Šalčininkų rajone, netoli Kirtimų-Porubankos. Romai buvo žudomi ir Kauno IX forte bei Paneriuose.

1944 m. rugpjūčio 2 d. Lenkijoje, Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje, buvo sunaikintas romų lageris ir dujų kamerose nužudyta apie 3 tūkst. jame kalintų žmonių – vyrų, moterų, vaikų. Aušvice su romų vaikais buvo atliekami žiaurūs medicininiai eksperimentai. Vienas žiauriausių žmonių romų stovykloje buvo Josefas Mengele – vokiečių SS pareigūnas, Aušvico koncentracijos stovyklos gydytojas.

J. Mengele kalinių buvo vadinamas „Mirties angelu“. Todėl, kad kai atsistodavo ant platformos peržiūrėti atvykėlių ir nurodydavo, kam eiti į dešinę, o kam į kairę, jo ištiestos baltos rankos primindavo baltą angelą.

J. Mengele naudojo Aušvico kalinius, tęsdamas savo tyrimus paveldimumo srityje. Jis ypač domėjosi identiškais dvyniais.

Gydytojas daug laiko skyrė žiauriems veiksmams, tarp kurių buvo kūdikių vivisekcija, vyrų ir berniukų kastracija, nenaudojant anestetikų. Aukštos įtampos elektrošoku tyrė moterų ištvermę. J. Mengele netgi sterilizavo grupę lenkų vienuolių (moterų) su Rentgeno spinduliais, palikdamas baisius nudegimus.

Tarp J. Mengelės eksperimentų buvo ir bandymas pakeisti akių spalvą, leidžiant chemikalus į vaikų akis. Kartą „Mirties angelo“ asistentas surinko 14 porų romų dvynių. J. Mengele paguldė juos ant marmurinio skrodimo stalo ir užmigdė. Tada įleido chloroformo į jų širdis ir taip nužudė. Po to pradėjo skrosti, skrupulingai atkreipdamas dėmesį į kiekvieną kūno dalį.

Taip pat J. Mengele vadovavo operacijai, kurioje romų vaikai buvo susiuvami, kad iš jų būtų sukurti Siamo dvyniai. Operacijų metu vaikai būdavo užkrečiami, jų kūno dalys gangrenuodavo ir dažniausiai jie mirdavo.

J. Mengele taip pat buvo fanatiškas dėl kraujo išsiurbimo iš dvynių. Yra žinoma, kad kai kuriais atvejais aukas jis nužudydavo būtent taip.

child-survivors-of-auschwitz.jpeg

Romės močiutė ir jos sesuo – susiūtos nugaromis

Šiaulietė dainininkė Konsuela Mačiulevičiūtė, kuri yra ir Romų integracijos centro vadovė, sako, kad ir jos šeimoje yra žmonių, nukentėjusių nuo nacių režimo.

„Per Antrąjį pasaulinį karą romai buvo gaudomi ir vežami į koncentracijos stovyklas. Miškuose buvo sušaudyti mano močiutės broliai, o sesuo pagauta ir išvežta į koncentracijos stovyklą Vokietijoje. Močiutės brolio žmona pasakojo, kaip ji su sesute liko gyvos, kai tėvus sušaudė. Mažos mergaitės slapstėsi miškuose ir iš Latvijos kažkokiu būdu besislapstydamos, badaudamos grįžo į Lietuvą“, – pasakoja moteris.

Su kolege rome iš Panevėžio ji buvo nuvykusi į Aušvico koncentracijos stovyklą ir ten patyrė sukrėtimą. Kolegė vienoje fotografijoje atpažino savo močiutę, kuri, būdama dar vaikas, koncentracijos stovykloje buvo su savo sesute susiūtos nugaromis.

„Viena sesuo numirė, o kitai pavyko išgyventi. Ji sulaukė gilios senatvės, dabar yra jau mirusi, bet apie patirtus žiaurumus papasakojo vaikams ir anūkams“, – sako Konsuela.

mengele-white-coat.jpg

„Mus iki šiol laiko antrarūšiais“

Iki šiol Atmintinų dienų įstatyme nebuvo numatyta dienos, skirtos Romų genocido dienai paminėti. Tarptautinės romų dienos proga Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria pripažino istorinį romų genocido Antrojo pasaulinio karo metais faktą.

Šiandien Panerių memoriale vyks romų genocido aukų pagerbimo ceremonija. Lietuvos romų bendruomenė kartu su oficialiais valstybės, ambasadų, savivaldybės, nevyriausybinių organizacijų ir visuomenės atstovais prisimins skaudžius romų istorijos puslapius.

Skambės romų dainos, kurias atliks ansamblis „Sare Roma“, grieš „Giunter Light Orchestra“ muzikantai.

Pasak Konsuelos, šiauliečiai romai vyks į Vilnių, o kitais metais skaudžią atmintiną datą žada minėti Šiauliuose. Mūsų mieste šiuo metu gyvena apie 300 romų, daugelio jų šeimos yra patyrusios genocidą, bet Konsuela apgailestauja, kad iki šiol egzistuoja stereotipas, kad romai – antrarūšiai.

„Daugelis gyvena iš pašalpų, darbą jiems sunku susirasti. Aš pati esu muzikos pedagogė, bet dirbu vairuotoja. Visiems noriu gero, bet jaučiu, kad mane laiko ne tokia, kaip visi. Žinoma, visuomenė keičiasi, bet užgauliojimai mus labai sužeidžia. Jauti, kad neturi tokių teisių, kaip visi. Mus laiko vagimis, narkotikų prekeiviais ir pan.“ – sako ji.

Konsuela mano, kad žmonės romus laiko antrarūšiais todėl, kad niekada nėra susitikę su išsilavinusiu romu. Ir čia jau ne romų bėda, o žmonių siauras akiratis.

„Romų yra ir mokytojų, ir aktorių, ir gydytojų, ir kunigų. Žinoma, Lietuvoje reikėtų daugiau išsilavinusių romų, bet yra kaip yra. Nėra žmogaus tautybės. Yra geri arba blogi žmonės. Mūsų tautą visais laikais pikti žmonės koneveikė, keiksnojo ir vijo toliau nuo savęs. Mes išgyvenome daug, bet esame stipri tauta, išsaugojusi savo papročius, tradicijas, kuo šiuolaikiniai žmonės nelabai begali pasigirti“, – kalba moteris.

Konsuela ypač visiems rekomenduoja pasižiūrėti neseniai sukurtą muzikinę pjesę „SAMUDARIPEN. Mergaitė iš vagono“, kurios režisierius – Marius Jampolskis, o atlikėjai – ansamblio „Sare Roma“ nariai. Tai muzikinė pjesė, skirta romų holokausto aukoms atminti. Joje pasakojama, ką išgyveno romai holokausto metu ir ką patyrė romė mergaitė, susidūrusi su Aušvico žiauriuoju gydytoju J. Mengele.

„Tas mūsų skausmas likęs iki šiandienos“, – sako Konsuela.

img-2430.JPG

Vieni piktinosi, kiti atsiprašinėjo

Seimui papildžius atmintinų dienų sąrašą nauja diena – Romų genocido diena, tikėtasi, kad toks sprendimas taps reikšmingu įvykiu visai Lietuvos romų bendruomenei, skatins visuomenę atkreipti dėmesį į skaudžius Lietuvos istorijos faktus, prisidės prie romų kultūros atvirumo, tarpkultūrinio dialogo bei stereotipų mažinimo.

Tačiau prieš 12 dienų visuomenę sukrėtė smurto prieš romus skatinimo protrūkis. Viena kompiuterinius žaidimus kurianti įmonė panaudojo romus kaip taikinius savo kompiuteriniame žaidime „Čigonų taboras“. Žaidimo reklamoje naudoti tikrų vaikų ir suaugusių žmonių atvaizdai.

untitled-1-23156.jpg

Pirmoji smurtinį žaidimą internete pastebėjo Konsuela. Ji išsyk ir kreipėsi į žaidimo kūrėjus, taip pat į Lietuvos žmogaus teisių centrą.

Centro darbuotojai sureagavo akimirksniu – išplatino pranešimą, kad tokiu elgesiu net tik žeminamas romų bendruomenės orumas, tačiau ir normalizuojamas smurto naudojimas romų atžvilgiu.

„Dėl šio atvejo turėtų būti pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl neapykantos kurstymo. Taip pat tyrimą turėtų pradėti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba dėl asmenų diskriminacijos, parduodant prekes ir paslaugas. Atkreipiame dėmesį, kad net jei ir nuotraukos gautos teisėtai, tai automatiškai nesuteikia teisės naudoti žmonių atvaizdo komercinės reklamos tikslais. Labai tikimės, kad šį elgesį įvertins Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba bei LR prokuratūra“, – pareiškė Lietuvos žmogaus teisių centras savo feisbuko puslapyje.

Į raginimą smurtauti prieš Kirtimų gyvenvietėje gyvenančius romus sureagavo ir Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacija, kuri pasmerkė šį rasinės neapykantos kurstymo aktą ir žaidimo kūrėjus, neetiškai reklamuojančius savo produktą.

Į akibrokštą sureagavo ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, nuošaly neliko ir Tautinių mažumų departamentas, pareiškęs, kad kompiuterinius žaidimus kurianti įmonė, naudodama romus kaip taikinius savo žaidimuose, pažeidžia ne tik visas galimas etikos normas, bet ir LR bei tarptautinius teisės aktus.

O Generalinė prokuratūra pranešė, kad pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo neapykantos kurstymo, reklamuojant internetinį žaidimą.

Kilus visuomenės pasipiktinimui, žaidimus kurianti bendrovė ėmė atsiprašinėti. „Pats žaidimas neturi nieko bendro su romais. (…) Negalima ten nieko šaudyti“, – teigė bendrovės atstovai.

Savo feisbuko paskyroje jie pasidalijo atsiprašymo laišku. „Labai norime atsiprašyti romų tautybės žmonių dėl klaidinančios ir įžeidžiančios reklamos. Mūsų žaidime nėra nieko bendro su romais. Žaidime nėra net šaudoma. Reklama buvo iš karto sustabdyta ir pašalinta, vos tik sužinojus apie jos turinį“, – rašoma paskyroje.