Ro­man­ti­niai su­kčiai ne­sku­ba ir įti­ki­na nuo­šir­du­mu

Šiauliai

Siek­da­mi iš­vi­lio­ti pi­nigų iš sa­vo aukų, ro­man­ti­niai su­kčiai ski­ria daug lai­ko bend­ra­vi­mui, ne­sku­ba ir įti­ki­na sa­vo nuo­šir­du­mu, kol net stan­dar­tinės su­kčia­vi­mo klišės tam­pa ne­beat­pažįs­ta­mos. (Racool_studio nuo­tr.)

Monika ŠlekonytėŠaltinis: Etaplius.lt

167135

Praė­ju­siais me­tais „Swed­bank“ fik­sa­vo ro­man­ti­nio su­kčia­vi­mo at­vejų šuolį. Ban­ko duo­me­ni­mis, to­kio su­kčia­vi­mo at­vejų nu­sta­ty­ta be­veik ke­tu­ris kar­tus dau­giau nei 2019 m. Iš vi­so iš gy­ven­tojų ban­dy­ta iš­vi­lio­ti dau­giau nei  130 tūkst. Eur, iš ku­rių pa­vy­ko iš­sau­go­ti dau­giau kaip 87 tūkst. Eur.  Did­žiau­sias per­nai vie­no as­mens pa­tir­tas „meilės“ nuo­sto­lis – 35 tūkst. Eur.

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tikrieji romantinio sukčiavimo mastai gali būti gerokai didesni − gyventojai ne visuomet drįsta apie juos pranešti bankui, policijai ar netgi savo artimiesiems, o kiti iki galo nesupranta, patekę į sukčių pinkles.

Meilės aukų ieško internete

„Pernai gyventojai dėl pandemijos patyrė nemažai iššūkių, įskaitant ir apribotas galimybes bendrauti gyvai su kitais žmonėmis, lankytis laisvalaikio ir pramogų vietose. Tad didesnis vienišumo jausmas ir poreikis daugiau bendravimo perkelti į nuotolines platformas turėjo įtakos romantinio sukčiavimo šuoliui − pastaruoju metu interneto erdvėje sukčių veikla ypač suaktyvėjusi“, – sako „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė.

Didžiausių iššūkių kyla, kai gyventojai, patikėję romantiniais sukčių pasakojimais ir jiems neva iškilusiais sunkumais, nenori pripažinti, jog yra apgaudinėjami, ir nekreipia dėmesio į banko darbuotojų ar policijos perspėjimus.

Per pastaruosius dvejus metus banko darbuotojams pavyko įtikinti 24 klientus, kad jų mokėjimo pavedimai bus skirti sukčiams ir jie patirs asmeninių finansinių nuostolių. Tokiu būdu gyventojams buvo išsaugoti beveik 157 tūkst. Eur.

„Klientų aptarnavimo padalinių darbuotojai paprastai atpažįsta netipinę klientų elgseną, kai šie ateina pervesti lėšų sukčiams. Kartais patiems darbuotojams pavyksta juos atkalbėti, kartais tenka pasitelkti policijos pagalbą. Deja, pasitaiko atvejų, kai sukčių melas būna toks įtaigus, kad dalies klientų visgi nepavyksta atkalbėti net su policijos ar psichologų pagalba“, – pabrėžia Ž. Augonė.

Į sukčių spąstus pakliūva ne tik moterys

Įprasta manyti, kad romantinių sukčių aukomis tampa tik moterys. Ant „donžuanų“ kabliuko moterys iš tiesų užkimba dažniau, tačiau tokio tipo sukčių žabangų neišvengia ir vyrai. Tiesa, pranešti apie romantinio sukčiavimo atvejus jie dažniausiai nėra linkę.

Paprastai į sukčių spąstus patekę vyrai įtiki bendraujantys su moterimi, tačiau iš tiesų jiems pinkles rezga vyriškosios lyties atstovas.

„Aukoms dažniausiai pasakojamos graudžios istorijos, teigiama, kad reikalinga finansinė pagalba sergančiai mamai ar kitam artimajam. Sukčių aukos tokiais atvejais perveda pinigų ar net leidžia susikurti „Smart-ID“ paskyrą savo telefone ir patiems sukčiams tvirtinti mokėjimus“, − komentuoja Ž. Augonė.

Susimoka už dovanas, kurių niekada negaus

„Siunčiau tau brangią dovaną, bet ji įstrigo muitinėje“ – ne vieną ir ne du kartus sukčių aukų girdėta frazė. Tačiau, padėjus finansiškai išspręsti neva netikėtus nesklandumus, dovana paprastai „užstringa“ dar keliose tarpinėse stotelėse ir joms išspręsti vėl prašoma pervesti pinigų. Taip sukčių aukos kelissyk susimoka už dovanas, kurių iš tiesų niekada negaus.

Ž. Augonė atkreipia dėmesį, kad nemažai romantinio sukčiavimo schemų yra jau ne kartą viešintos, kalbintos aukos, kurios aklai tikėdavo suradusios tą vienintelę meilę.

Nepaisant to, sukčiams vis dar pavyksta prasimanyti pinigų, kuriant istorijas apie savo tarnavimą karinėse misijose ir pinigų trūkumą, norint grįžti namo pas mylimąją. Kitas klasikinis atvejis − internetinis mylimasis iš užsienio išreiškia didžiulį norą pasimatyti, tačiau sako negalintis atvykti, nes neturi pakankamai pinigų lėktuvo bilietams.

„Siekdami išvilioti pinigų iš savo aukų, romantiniai sukčiai skiria daug laiko bendravimui, neskuba ir įtikina savo nuoširdumu, kol net standartinės sukčiavimo klišės tampa nebeatpažįstamos. Todėl į bet kokias per internetą užmegztas pažintis, kol su žmogumi nesusitikote realiame gyvenime, reikėtų žvelgti itin atsargiai. Dar atsargiau reikėtų vertinti tokių žmonių prašymus pervesti ar paskolinti jiems pinigų“, − pabrėžia Ž. Augonė.

Parengta pagal  pranešimą spaudai

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt