Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriuje šeštadienio popietę atidaroma tautodailės paroda „Išteku. 1900“, o joje pristatomi dviejų tautodailininkų iš Rokiškio – Genės Šimėnienės ir Romualdo Kaminsko – kūriniai.
„Parodos atidarymo metu galėsite ne tik apžiūrėti eksponuojamus darbus, tačiau bus suteikta galimybė ir amatus išbandyti: austi senovinėmis audimo staklėmis bei išsidrožti švilpuką. Taip pat skambės vestuvinės liaudies dainos, kurias atliks Rokiškio Rudolfo Lymano ansamblis „Gelmės“. Muzikinę programą papildys Livijos Jegorovaitės ir Viktorijos Trupaitės atliekamos sutartinės, užrašytos Rokiškio krašte“, – intriguoja parodos rengėjai.
Šiuolaikinėje kultūroje vestuvės laikomos ypač svarbia šeimos švente, kuriai nemažai ruošiamasi. Paroda padės sužinoti, o kaip tai buvo daroma 1900-aisiais. Pagrindiniai šiuolaikinių ir tradicinių vestuvių skirtumai – papročiai, apeigos bei jungtuvių trukmė. Tačiau bendras bruožas tas, kad dėmesio centre paprastai visada yra būsima jaunoji. Visgi anuomet jau pirmųjų tradicinių jungtuvių ciklo, vadinamo žvalgytuvėmis ir pažintuvėmis, metu būdavo vertinamas tiek būsimos jaunosios būdas, tiek darbštumas. Svarbiausias darbštumo įrodymas – kraitis, kurį būsimoji nuotaka pradėdavo ruošti dar nuo ankstyvos paauglystės. Kraičio pagrindą sudarydavo austos drobės, lovatiesės, rankšluosčiai ir visa tai, kas galėdavo būti naudinga gyvenant santuokoje.
Parodos „Išteku. 1900“ viena iš autorių G. Šimėnienė – audėja, šio subtilaus amato išmokusi iš savo mamos, taip pat garsios audėjos. Jos kūriniuose atsiskleidžia iš kartos į kartą perduotos prosenelių kūrybos tradicijos, perteikiamos subtiliais tautiniais raštais. Tarsi praėjusio šimtmečio nuotaka Genė Šimėnienė audžia rankšluosčius, staltieses, servetėles ir juostas, naudodama natūralų liną ir medvilnę. 2010 metais jos darbams suteiktas Respublikos tautinio paveldo sertifikatas. Tais pačiais metais kūrėja pelnė ir Rokiškio metų tautodailininkės vardą. Genės audiniai žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų: Skandinavijos šalyse, Vokietijoje, JAV ir Turkijoje.
Kitas minimos parodos autorius – Romualdas Kaminskas – medžio meistras, pastaruosius savo kūrybos metus skyręs skrynių bei kitų funkcionalių, buityje anksčiau ir dabar naudojamų daiktų (šaukštų, rankšluostinių) gamybai. Tarp Romualdo darbų tradicinių skrynių tikslių kopijų nėra. Šio meistro darbai turi savitą braižą, kuris jo kūriniams, ypač minėtosioms skrynioms, suteikia originalumo ir išskirtinumo.
Iki kovo 28 dienos vyksiančioje jungtinėje tautodailininkų parodoje lankytojai galės išvysti tai, kuo anuomet privalėjo pasirūpinti kiekviena ištekėti planuojanti mergina.
Po parodos pristatymo šeštadienį, kaip pranešė Kauno miesto muziejus, Tautinės muzikos skyriuje duris atvers šeimų savaitgaliui skirtos kūrybinės dirbtuvės vaikams „Mano medinė švilpynė“. Edukacinį užsiėmimą ves medžio drožybos meistras iš Rokiškio R. Kaminskas.