PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2024 m. Gegužės 13 d. 00:38

Rinkimų rezultatai: I. Šimonytė įsitvirtina antroje pozicijoje, Nausėda sako, kad žmonės įvertins darbą ir pasidarys išvadas

Lietuva

Etaplius.ltŠaltinis: ELTA


300894

Toliau plūstant rezultatams iš rinkimų apylinkių, prezidento posto siekianti premjerė Ingrida Šimonytė įsitvirtina antroje pozicijoje.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis (VRK), suskaičiavus 1509-ių iš 1895-ių apylinkių balsus, pirmaujantis G. Nausėda turi 46,49 proc. dalyvavusiųjų balsų, o antroje vietoje esanti I. Šimonytė yra surinkusi 15,96 procento.

Trečioje pozicijoje užtikrintai laikosi 12,37 proc. balsų turintis advokatas Ignas Vėgėlė.

Toliau rikiuojasi eksparlamentaras Remigijus Žemaitaitis su 10,75 proc. palaikymo. Taip pat Šalčininkų rajono bei Visagino savivaldybėse pirmaujantis Eduardas Vaitkus, kuris yra surinkęs 7,72 proc. balsų.

Laisvės partijos kandidatas Dainius Žalimas turi 3,06 proc., Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis – 1,54 proc., o Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Giedrimas Jeglinskas – 1,30 proc. balsų.

ELTA primena, kad I. Šimonytė ir G. Nausėda skelbia patekę į antrąjį rinkimų turą.

Prezidento posto siekianti premjerė Ingrida Šimonytė skelbia patekusi į antrąjį rinkimų turą. Ji akcentuoja, kad tai ir buvo jos pagrindinis tikslas šiame etape.

„Mano pagrindinis tikslas buvo patekti į antrą turą šitame etape. Ir, manau, kad jis yra pasiektas“, – žurnalistams sakė I. Šimonytė.

„Labai tikėtina, turint mintyje, kokie balsai dar nesuskaičiuoti, tai greičiausiai, kad rezultatas bus geresnis negu dabar matome“, – taip pat akcentavo ji.

Visgi kandidatė kol kas detaliau savo pasirodymo pirmajame rinkimų ture vertinti nenori.

„Kiek bus procentų, tai mes pamatysime tada, kai bus suskaičiuoti balsai, nes dabar, jeigu aš neklystu, iš 1,3 mln. balsavusių yra suskaičiuota 550 ar 600 tūkst. balsų. Tai vis dėl to mažiau negu pusė“, – sakė I. Šimonytė.

„Tai gal mes palaukime, kol bus suskaičiuota bent tiek, kad tas likutis būtų bent nedidelis ir tada bus galima kalbėti apie procentus ir ar jie tenkina, ar netenkina“, – pridūrė ji.

Tuo metu paklausta, kurių partijų paramos tikėtųsi antrajame rinkimų ture, I. Šimonytė akcentavo, kad šis formalus parėmimas nelabai ką reiškia.

„Lietuvos žmonės yra tikrai savarankiški priimdami sprendimus, kai neturi to kandidato, už kurį balsavo pirmame ture. Ir visokie tokie bandymai, tarkime, į antrąjį turą nepatekusių kandidatų savo rinkėjus kažkaip perleisti kitam kandidatui, nebūtinai veikia“, – teigė I. Šimonytė.

„Kandidatai, kurie nepateko į antrą turą, neturi galimybės kažkaip tais balsais prekiauti ar juos kažkaip perleisti“, – akcentavo ji.

Įvertino Kremliaus retoriką naudojančius kandidatus

I. Šimonytė taip pat pripažįsta, kad nemažo rinkėjų palaikymo rinkimuose susilaukė prokremilišką retoriką naudojantys kandidatai. Ji svarsto, kad tam įtaką galėjo padaryti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) sprendimas nedalyvauti prezidento rinkimuose.

„Turbūt įvairių aiškinimų gali būti, ypatingai kai kuriose savivaldybėse, kur, tarkime, anksčiau labai didelį procentą balsų rinko Lietuvos lenkų rinkimų akcija, kurios kandidato šiuose rinkimuose nebuvo. Tai galbūt iš dalies tai gali būti aiškinimas“, – svarstė I. Šimonytė.

Politikė taip pat įsitikinusi, kad nemažai gyventojų palaikymo susilaukęs Remigijus Žemaitaitis, savo populiarumą bandys išnaudoti Seimo rinkimuose. Visgi I. Šimonytė apgailestauja, kad gyventojų paramą R. Žemaitaitis užsiaugino antisemitiniais pasisakymais sulaužydamas Seimo nario priesaiką.

„Tiesą sakant, teks labai apgailestauti, jeigu paaiškės, kad tokiais būdais, antisemitiniais pasisakymais ir priesaikos laužymu galima daryti sau politinę reklamą ir rinktis balsus, nes tai tikrai jau yra labai neraminantis signalas“,– pabrėžė I. Šimonytė.

„Dėl pono Vaitkaus sunkiau pasakyti. (...) Bet neatmesčiau, jog kažkas iš politinių jėgų galbūt gali svarstyti jo pasitelkimą ar kvietimą į kažkokį savo politinę bendruomenę ar darinį. Dėl to būtų apmaudu, bet ne nuostabu“, – apibendrino ji.

Toliau plūstant rezultatams iš rinkimų apylinkių, prezidento posto siekianti premjerė Ingrida Šimonytė įsitvirtina antroje pozicijoje.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis (VRK), suskaičiavus 1509-ių iš 1895-ių apylinkių balsus, pirmaujantis G. Nausėda turi 46,49 proc. dalyvavusiųjų balsų, o antroje vietoje esanti I. Šimonytė yra surinkusi 15,96 procento.

G. Nausėda apie būsimą akistatą su I. Šimonyte antrajame ture: žmonės gali įvertinti darbą ir padaryti savo išvadas

Perrinkimo siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda neslepia norėjęs pasiekti pergalę rinkimuose jau pirmajame ture. Visgi, politikas tikina esąs pasirengęs nugalėti po dviejų savaičių vyksiančiame pakartotiniame balsavime. Šalies vadovas pastebi, jog kitaip nei 2019 m. šį kartą pirmajame ture sulaukė gerokai palankesnio rezultato.
„Aš galiu pasakyti tiek – taip, norėjosi laimėti pirmame ture. Bet, matyt, antras turas bus. Esu pasirengęs tvirtai siekti pergalės antrajame ture ir manau, kad pavyks tai padaryti“, – rinkimų štabe žurnalistams sakė G. Nausėda.
Jis pakartojo manąs, jos antrajame ture susitiks su konservatorių kandidate Ingrida Šimonyte – kaip ir prieš penkerius metus. Tačiau prezidentas pastebėjo, jog šį kartą situacija gali klostytis kitaip.
„Bet jūs turbūt prisimenate 2019 m. rezultatus – aš tada startavau iš blogesnės pozicijos. Bet nepaisant to – pabaigiau sėkmingai. Dabar mano pozicija startinė yra kur kas geresnė nei ji buvo prieš penkerius metrus“, – kalbėjo šalies vadovas.
„Abu esame veikiantys pareigūnai – aš prezidentas, ji premjerė. Žmonės turbūt gali puikiausiai įvertinti mano penkerių metų darbą, jos ketverių metų darbą ir daryti savo išvadas“, – pridūrė jis.
Mano, kad su oponentais kartais kalbėjo per diplomatiškai: konservatoriai leidžia sau akivaizdžiai per daug
Vietą antrajame ture užsitikrinęs G. Nausėda dar kartą įvertino santykius su politiniais oponentais konservatoriais. Jis pripažino – rinkimų kampanija galėjo būti „labiau civilizuota ir nepalikti tokio nemalonaus prieskonio“.
„Yra tam tikros ribos. Tikrai ši partija leidžia sau kartais akivaizdžiai per daug – jų reakcijos būna absoliučiai isteriškos ir niekuo nepagrįstos. Dėl to būtų geriausias būdas su tuo kovoti – aiškiai tai įvardinti. Galbūt aš kartais tai per diplomatiškai darau. Dabar darysiu taip, kaip galvoju“, – patikino G. Nausėda.
Suskaičiavus 1245-ių iš 1895-ių apylinkių balsus, prezidento posto siekianti premjerė I. Šimonytė vejasi kol kas pirmaujantį dabartinį šalies vadovą G. Nausėdą.
VRK duomenimis, pirmoje vietoje esantis G. Nausėda turi 48,18 proc. dalyvavusiųjų balsų. Jei rinkimai baigtųsi šiuo metu, lauktų antrasis turas.
ELTA primena, kad sekmadienį vyko prezidento rinkimai ir referendumas dėl pilietybės išsaugojimo. Atiduoti savo balsą šalies vadovo rinkimuose prie balsadėžių atėjo 59,37 proc. piliečių.
Dėl šalies vadovo posto varžėsi 8 kandidatai: antrosios kadencijos siekiantis Gitanas Nausėda, konservatorių keliama premjerė Ingrida Šimonytė, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas Giedrimas Jeglinskas, Laisvės partijos atstovas, buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas, Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis, savarankiškai išsikėlę teisininkas Ignas Vėgėlė, gydytojas Eduardas Vaitkus ir eksparlamentaras Remigijus Žemaitaitis.