Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
(Audronio Rutkausko nuotr.)
Monika ŠlekonytėŠaltinis: Etaplius.lt
Kodėl biednas? Todėl, kad durnas. O kodėl durnas? Todėl, kad biednas. Sausio 13-osios išvakarėse skaičiau kolegų iš LRT žurnalistinį tyrimą, kam buvęs sveikatos apsaugos ministras A. Veryga patikėjo gabenti koronaviruso vakcinas, kurioms būtina garantuoti 75 laipsnių šalčio temperatūrą, o į kaktą plaktuku kala šita visiems žinoma patarlė.
Konkursą „Pfizer“ vakcinai išvežioti laimėjo jokios darbo su itin žemomis temperatūromis patirties neturinti Šaraškino kontora kodiniu pavadinimu „Sotus derlius“. Vienintelis „Sotaus derliaus“ nuopelnas miestui ir pasauliui yra žaliavalgiams gaminami kukuliai vardu „Pupuliai“.
Šaraškino kontoroje – vos du darbuotojai. Brolio ir sesers įmonėlė. Šaip ne taip vertėsi, tarkuodami ir maldami daržoves ir lipdydami iš to mišinio kukulius veganams.
Metų pabaigoje kontoros sąskaitose nė padoresnės pensijos dydžio sumos nebūtum radęs. Metinė apyvarta – gal 5 tūkst. Eur. Iš burokėlių ir morkų kotletų euras spaudžiasi sunkiai. Bet ir aklai vištai kartais pasitaiko grūdas. Akloje valstybėje grūdų daugiau negu daug.
Vargai su burokėlių ir morkų tarkomis jau praeityje. Šeimyninė „Sotaus derliaus“ kontora išlošė aukso puodą. Ekstremalių sveikatai situacijų centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos su ja pasirašė sutartį dėl 462 tūkst. Eur vertės skiepų išvežiojimo.
Kaip tokia burokėlių ir morkų tarkų bendrovė sugebėjo apeiti posūkyje rimtas, patyrusių specialistų ir modernios įrangos turinčias logistikos bendroves?
1.jpg
Kaip visada. Lietuvos valdininkai ir politikai, rengdami viešuosius konkursus, turi dvi pagrindines valstybės išdūrimo schemas.
Pirmuoju atveju permokama keturis–penkis kartus brangiau. Kaip už greituosius koronaviruso testus arba dvidešimt kartų – kaip už gydytojų mokymus. Taip būna tada, kai konkurso ariergarde šmėžuoja premjero patarėjai arba A. Verygos bičiuliai iš to paties universiteto kabineto. Tuo atveju, jei savi gešefto nedaro, valstybė išduriama mažiausia pasiūlyta paslaugos kaina.
Burokėlių ir morkų kukulių virtuvėlės sėkmę lėmė antrasis atvejis. Tarkomis ginkluotas „Sotus derlius“ nacionalinio saugumo svarbos konkursą laimėjo, pasiūlęs 70 tūkst. Eur
mažesnę kainą už konkurentus.
Na, ir kas, kad „Pfizer“ skiepus į gydymo įstaigas reikia pristatyti žaibiškai, per griežtai nustatytą terminą, visą tą laiką saugant vakciną 75 laipsnių šalčio temperatūroje? Nusispjauti sveikatos valdininkams, kad tam reikia specialiai paruoštų, modernia šaldymo įranga ir temperatūros registratoriais aprūpintų automobilių, profesionaliai su ta įranga mokančių elgtis darbuotojų.
Žaliavalgių kotletų minkytojai per dieną privalės pristatyti vakcinas į 50 vietų. Net ir didesnei logistikos įmonei tai būtų nemenkas iššūkis. O čia tarkomis ginkluotas poros žmogelių kinkinys, kuris nė praėjusio aštuntojo dešimtmečio golfuko neturi. Turbūt karučiais veš brangią vakciną.
Visas pasaulis kaip dėl išganymo mušasi dėl vakcinos. Metami šimtai milijonų dėl vieno vienintelio tikslo – kuo greičiau išvaduoti ekonomiką iš mirtino viruso gniaužtų ir milijardus kasdien kainuojančio karantino. O ką daro Lietuva?
Auksinius ir itin lepius skiepus Lietuva patiki išvežioti Šaraškino kontorai, kuri vienintelį, ką moka, tai permalti morkas ir burokėlius į šaltus kotletus.
Vienintelis buvusios Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybės kriterijus buvo ne įmonės pajėgumai ar reputacija, net ne pačios nurodyta sąlyga per trejus metus būti bent kartą transportavus vaistus ultražemoje temperatūroje, o tik mažiausia paslaugos kaina.
2.jpg
Aną pavasarį taškėmės milijonais vienkartinėms kaukėms, vienkartiniams testams ir plaučių ventiliavimo aparatams be monitorių, o kai prisirovėme pagaliau prie vienintelės panacėjos – skiepų, staiga nusprendėme trūks plyš sutaupyti 70 tūkst. Eur. Kad tik, gink Dieve, pandemijos finiše kas nors jų neuždirbtų iš sklandaus vakcinų pristatymo į ligonines ir poliklinikas.
Aukso puodą laimėjęs A. Simanavičius LRT radijui prisipažino, kad „Sotus derlius“ neturi jokios vaistų gabenimo patirties. Bet žada pakeisti profilį. Pagalvok tiktai. Tarkavo ropes ir burokėlius, tai ar bėda čia už pusę milijono profilį pakeisti? Arba perparduoti teisę gabenti gyvybiškai svarbius skiepus kažkam trečiam.
Tik ką iš tų trečių valstybė galės pareikalauti ir atgal gauti, jei kokia tūkstantinė vakcinos partija ne laiku atitirps? Špygą taukuotą.
Ubagas moka du kartus. Toks ubago dėsnis.