Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Anastasia Kazakova nuotr.
Pranešimas spaudaiŠaltinis: Etaplius.LT
„Pirmieji simptomai neretai pasirodo tik tada, kai liga jau būna pažengusi. Šiuolaikiniai tyrimai leidžia nustatyti ankstyvą riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat įvertinti aterosklerozės pavojų, dar prieš atsirandant signalams, įspėjantiems apie ją“, – sako šeimos gydytoja Karolina Girdvainytė.
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad siekiant jaustis ramiems dėl savo širdies ir kraujagyslių sveikatos, naudinga reguliariai atlikti bendrą kraujo ir didelio jautrumo C-reaktyvaus baltymo (CRB), kuris yra vienas geriausių uždegimo aktyvumo rodiklių organizme, tyrimus. Padidėjus jo koncentracijai, galima įtarti kraujagyslių uždegimą.
„Kitas svarbus tyrimas yra lipidograma, kuri leidžia įvertinti riziką susirgti ateroskleroze, miokardo infarktu ar insultu. Padidėjęs homocisteino kiekis gali pažeisti kraujagyslių sieneles ir skatinti aterosklerozę, trombų susidarymą. Kartą per metus pravartu pasitikrinti ir mineralų: kalio, natrio ir magnio atsargas organizme bei gliukozės kiekį kraujyje. Pastarasis gali padėti laiku nustatyti cukrinį diabetą ar hipoglikemiją“, – pažymi šeimos gydytoja.
Širdies ir kraujagyslių ligoms diagnozuoti skirtus tyrimus pravartu atlikti profilaktiškai ir reguliariai, ypač pacientams, vyresniems nei 40 m. ir turintiems gretutinių ligų tokių, kaip nutukimas, cukrinis diabetas ar lėtinė inkstų liga. Taip pat tiems, kurie susiduria su aukštesniu kraujo spaudimu ir turi platesnį liemenį, t. y. kai moterų liemens apimtis yra didesnė nei 88 cm, o vyrų – 102 cm.
„Visgi pajutus pirmuosius širdies ir kraujagyslių ligos simptomus, t. y. bendrą nuovargį, galvos skausmą, prastesnį fizinio kūno toleravimą, stiprų krūtinės skausmą ar dusulį, padidėjusį kraujo spaudimą ar sutrikusį širdies ritmą, geriausia nieko nelaukus kreiptis į savo šeimos gydytoją“, – pataria specialistė.
Apie padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje praneša dažnesnis troškulys, burnos džiūvimas ir dažnas šlapinimasis, ypač naktį. Taip pat: krentantis svoris, ilgai gyjančios žaizdos ir odos infekcijos.
Pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai yra padidėjęs kraujo spaudimas, rūkymas, dislipidemija (padidėjęs blogojo (MTL) ir sumažėjęs gerojo (DTL) cholesterolio kiekis kraujyje). Ne mažiau kenkia ir nesubalansuota mityba, antsvoris ar nutukimas bei lėtinis stresas.
„Norint turėti sveiką širdį, į savo mitybos racioną verta įtraukti daugiau daržovių ir vaisių, žuvies ir pilno grūdo produktų. Taip pat vartoti daugiau riešutų ir liesos mėsos – paukštienos ar kalakutienos, riboti sočiuosius riebalus, druskos ir pridėtinio cukraus kiekį. Širdžiai ypač naudingas reguliarus fizinis aktyvumas, todėl į savo rutiną pravartu įtraukti bent 150 min. vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos per savaitę ir bent du kartus per savaitę atlikti jėgos pratimus“, – sako K. Girdvainytė.
Lietuvoje veikia nemokama širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, skirta vyrams ir moterims nuo 40 iki 60 metų.