Respublikinė Šiaulių ligoninė gydo COVID-19 ligonius ir rengiasi grįžti į įprastą ritmą

Šiauliai

Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Remigijus Mažeika nuotolinės spaudos konferencijos dalyviams pristatė praėjusios savaitės rezultatus ir į įprastą gyvenimą grįžtančios ligoninės planus. Zitos KATKIENĖS nuotr.

anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt

127012

Respublikinėje Šiaulių ligoninė 44 dieną gyvenama kitu ritmu. Nuotolinėje spaudos konferencijoje ligoninės direktorius Remigijus Mažeika papasakojo ne tik apie situaciją, kurioje gydymo įstaiga gyvena, kovodama su koronavirusu, bet ir atskleidė gydymo įstaigos grįžimo į normalų gyvenimą planus, kurie prasideda nuo investicinių projektų prikėlimo bei planinės pagalbos, kuri labai svarbi sergantiems lėtinėmis ligomis, grąžinimo.

Situacija labai pasikeitė

Pirmoji pacientė, kuriai buvo diagnozuotas COVID-19 liga, į Respublikinę Šiaulių ligoninę atvyko kovo 28 dieną. Nuo to laiko situacija ligoninėje labai pasikeitė: tiek infrastruktūra, skyrių lokacija, tiek visi diagnostikos ir gydymo procesai.

Didelis dėmesys iki šiol skiriamas coronaviruso tyrimams. Per praėjusią savaitę pradėtos tirti Šiaulių krašto savivaldybių gydymo įstaigos: pradėti prevenciniai tyrimai slaugos ir palaikomojo gydymo, globos įstaigose. „Noriu padėkoti, kad Šiaulių miesto savivaldybės vadovybė labai operatyviai organizavo tyrimus, todėl jie neatidėliotinai pradėti vykdyti“, - teigė R. Mažeika.

Per praėjusią savaitę Respublikinės Šiaulių ligoninės Laboratorinės diagnostikos skyriaus laboratorijoje ištirta per 1400 mėginių. Ir tai ne tik prevenciniai tyrimai, kurie atliekami darbuotojams iš įvairių gydymo įstaigų, bet ir diagnostiniai, nes tiriami visi stacionarizuojami pacientai. Anot gydymo įstaigos vadovo, tyrimų rezultatai džiugina. Per pastarąsias dešimt dienų diagnozuoti tik du teigiami atvejai Plungės gyventojui ir vienam kariškiui.

Pacientų, kuriems diagnozuotas COVID-19 taip pat ligoninėje nėra daug. Šiuo metu vienas sunkios būklės pacientas gydomas Chirurgijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje, jo būklė išlieka sudėtinga. Kitas pacientas, kuris taip pat buvo sunkios būklės, jau perkeltas į infekcinį skyrių, ieškoma galimybių jo gydymą tęsti reabilitacijos įstaigoje. Keturi pacientai gydomi Infekcinių ligų skyriuje. Pastarųjų būklės yra neblogos, tad gali būti, kad jų gydymas ligoninėje bus baigtas ir jie galės grįžti namo.

Ligoninė ruošiasi grįžti į įprastą gyvenimą

Ligoninė planuoja veiksmus grįžti į normalų gyvenimą. Jis nebus visiškai toks pat, koks buvo iki karantino įvedimo - reikės išsaugoti infekcijų kontrolės priemones.

Įvertintos išlaidos, kurias ligoninė patyrė per kovo mėnesį. Vien pasirengimui ir ligoninės pertvarkymui bei apsaugos priemonėms išleista 1,2 mln. Eur. Vadovaujantis SAM ministro pavedimu, pateiktos sąskaitos dėl kompensavimo. Direktorius pastebėjo, kad balandžio mėnesio išlaidos bus ženkliai didesnės. „Šitą ekstremalią situaciją finansine prasme galėjome suvaldyti tik todėl, kad praėjusius metus baigėme su 2.2 mln. Eur. teigiamu finansiniu rezultatu“, - sakė gydymo įstaigos vadovas.

Ligoninės gyvenimas – neapsiriboja vien Covido-19 ligos gydymu. Nors ši liga tebėra medikų dėmesio centre, tačiau ligoninė po truputį grįžta į normalų gyvenimą. Prasidėjus pandemijai buvo sustabdyti visi ligoninėje vykdomi investiciniai projektai, kurių dėka atliekami statybų bei remonto darbai. Jie bus vykdomi, vadovaujantis visomis saugos taisyklėmis. Nuo šios savaitės šie darbai vėl atnaujinami. Bus tęsiama Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos tunelio, taip reikalingo gydymo įstaigai, statyba. Taip pat atnaujinami darbai Akių ligų skyriuje, kur rekonstruojamas ne tik skyrius, bet ir operacinės.

Labai svarbus rūpestis ir medikams, ir pacientams – planinės medicinos pagalbos atstatymas. Kasdien vykstančių visų penkių šalies COVID–19 ligoninių ir SAM videokonferencijų metu suderinti principai, kuriais turėtų būti atkuriama planinė pagalba. Direktorius R. Mažeika sako , kadangi šią pagalbą bus pradėta teikti coronaviruso sąlygomis, todėl tam reikia labai gerai pasiruošti, įvertinti visas galimas rizikas.
Ligoninė pateikė siūlymą pradėti nuo šeimos gydytojų veiklos platesnio atkūrimo, nekontaktinės konsultacijos šeimos gydytojo su specialistu dėl paciento gydymo įtvirtinimo, esant poreikiui, registruoti pacientą kontaktinei konsultacijai.

Stacionarinė planinė pagalba, be jokio abejonės, bus atkuriama taip pat. Šiuo metu specialistų draugijos vertina kokios paslaugos kokiais etapais bus pradėtos teikti. Ir žinoma, pacientui turės būti atliktas COVID–19 testas, likus 24 valandoms iki planinės pagalbos pradžios.

Nerimas ir atsakomybės jausmas niekur nedingęs

Viena iš baimių, prieš kurią negali užmerkti akių įstaigos - kryžminės taršos baimė. Didžiosios šalies penkios COVID-19 klasteryje dirbančios ligoninės labai rimtai kelia šį klausimą. Kryžminė tarša įvyksta, kai coronavirusu užsikrėtęs medikas dirba keliose gydymo įstaigose ir paskleidžia virusą. „Mes esame neblogai sutvarkę, esame pasidalinę specialistus su Joniškio, Pakruojo, Radviliškio ligoninėmis. Tačiau iš visų gydymo įstaigų išrinkti gydytojus ir slaugytojus yra nerealu, todėl ir rizikos esama. Todėl šiandien tebematome dideles problemas, kryžminės taršos liūdnų pavyzdžių labai daug Lietuvoje“ - teigė gydymo įstaigos vadovas.

Respublikinė Šiaulių ligoninė organizuoja klasterinę veiklą Šiaulių ir Telšių apskričių ligoninėms, tad atsakomybė ir matymas yra daug platesnis. Ligoninėje su COVID-19 besigrumiančius medikus džiugina, kai šis rūpestis tampa bendras visiems.

„Šiandien norėčiau pasidžiaugti tuo, kad miesto vadovybė laiku priėmė sprendimą Šiaulių centro poliklinikoje įkurti karščiavimo kliniką, kuri teikia paslaugas visos apskrities karščiuojantiems ambulatoriniams pacientams“, - dėkojo direktorius kolegoms.

Džiugina ir tai, kaip funkcionuoja Šiaulių COVID-19 klasteris. Sistemiškai nustatyti pacientų srautai taip, kad būtų apsaugoti visų 8 ligoninių medikai ir pacientai.

Į klausimą, ar nebus taip, kad į Šiaulius pradės vežti COVID-19 pacientus iš Klaipėdos, direktorius atsakė:
„Aš manau, kad jeigu užsipildytų Klaipėdos ligoninė, mes galėtume padėti kolegoms. Tačiau mano žiniomis jie deklaravę 200 lovų infekcinių ligų korpusą“, - sako R. Mažeika ir patikina, kad COVOD-19-ligoniai turi būti gydomi tik specializuotose ligoninėse. Šiuo pavojingu mirtį nešančiu užkratu negalima užteršti rajonų ligoninių, juolab, kad ir gydyti jų nebūtų kam, nes jose dirbantys medikai tam nepasirengę. O kai trūksta kompetencijos, valdo didžiulė baimė.

„Ir mums baimės ir nežinios laikotarpis tęsėsi apie mėnesį. Kai susidūrėme su nežinoma liga, pradėjome gydyti, tai įtampa atslūgo, sužinojome, kokie tai pacientai ir kaip problemos sprendžiamos“, - sako gydymo įstaigos vadovas.

Dirbti ramiau ne tik dėl įgytos patirties. Gydymo įstaiga jau pakankamai aprūpinta ir apsaugos priemonėmis COVID-19 situacijai valdyti. Tačiau nerimo yra. Ligoninė yra gavusi didelį kiekį apsaugos priemonių, tačiau, jeigu vėluotų lėktuvai, turintys atskraidinti didelį kiekį užsakytų apsaugos priemonių, gali tekti patiems dar kartą jų įsigyti. R. Mažeika nuoširdžiai dėkoja visiems, kurie gydymo įstaigai teikia geranorišką paramą ir taip pat papildo apsaugos priemonių resursus.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt