Reorganizacija ar reabilitacija? Štai kur klausimas.

Panevėžys

Daiva JuodelienėŠaltinis: Etaplius.lt

31514

Yra toks posakis „Ne degtinė mus pražudė, o „būk sveikas ir būk sveikas“. Kai „būk sveikas“ virsta ilgiadieniais ir nuolatiniais linkėjimais, sveikata gali ir sušlubuoti. Nors šalyje vyksta „verygizacija“, bet skęstančiųjų alkoholyje gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas, nes jei žmogus nori gerti – medicina bejėgė.

Praėjusių metų pabaigoje įvykusi reforma Lietuvoje veikusius penkis priklausomybės ligų centrus reorganizavo į vieną įstaigą - Respublikinį priklausomybės ligų centrą, kurio tikslas liko toks pat – teikti medicinines, psichologines ir socialines paslaugas asmenims, žalingai vartojantiems alkoholį, narkotines medžiagas bei gydyti žmones turinčius priklausomybes azartiniams lošimams, kompiuteriams, konsultuoti valgymo sutrikimų turinčius pacientus. Nusprendus, kad gydymas „kodavimu“ yra placebas, jis buvo uždraustas, paliekant tik medikamentinį gydymą. Kokia alternatyva buvo pasiūlyta pacientams ir norintiems atsikratyti priklausomybės po reorganizacijos? Ar įvedus begalę alkoholio vartojimą ribojančių priemonių ir draudimų buvo pasirūpinta tuo, kad žmogus turėtų kur kreiptis, jei bijotų „atkristi“, nes vaistų nuo alkoholizmo nėra? Kaip šiandien laikosi vienas iš Respublikinio centro filialų, veikiantis Panevėžyje? Ar pertvarka jau baigta?

Su mane pasitikusiu 29 metų įstaigos vadovu Dariumi Mačiuliu ilgai ir draugiškai šnekučiuojamės apie bendrą situaciją Lietuvoje, direktoriaus iššūkius, pacientus ir specialistus. Pokalbio eigoje suprantu, kad išankstiniai ir paruošti klausimai taip ir liks neužduoti, nes mintys kyla spontaniškai, o planuotas pokalbis nuo pertvarkos centre pakrypsta į žmones. Žmones, kurie visada svarbiausi, kad ir kokios pertvarkos vyktų, kad ir kokiose reorganizacijose jie bedalyvautų – darbuotojai, visuomenė, pacientai, jų artimieji. Didžiausi nuogąstavimai įstaigos vadovui reorganizacijos metu buvo taip pat dėl komandos. Jos metu centrą paliko nemažai specialistų, tačiau šiandien komanda pilnai sukomplektuota. „Negana to, pagerėjo teikiamų paslaugų kokybė, nes centre pradėjo veikti psichosocialinės reabilitacijos skyrius“, - pasakoja direktorius. Pasak jo, tai leidžia labiau orientuotis į tęstinį gydymą, nes pacientai, praėję medicininio išblaivinimo kelią, turi galimybę dar dvi savaites gyventi centre ir palengva „sugrįžti“ į blaivaus gyvenimo realybę, dalyvaujant 12 žingsnių programoje ir taip mažinant jų galimybę „atkristi“. Tačiau net ir po reabilitacijos pacientams patariama lankyti anoniminių alkoholikų užsiėmimus, nes nėra kitų būdų - medicininių ar vaistų. Pasveiksta tik tie, kurie patys to nori.

Geriančių žmonių vis daugėja, tačiau geriančio žmogaus portretas Vilniuje ir Panevėžyje skiriasi. Vilniuje pagalbos kreipiasi didesnė dalis aukštesnio išsilavinimo ir didesnes pajamas turinčių žmonių. Panevėžyje beveik 60 % besikreipiančiųjų – kaimo gyventojai, kurių gydymu(si) labiau suinteresuoti artimieji nei patys pacientai. Yra tik du būdai patekti į psichosocialinės reabilitacijos skyrių - pilnai pabaigus medikamentinį gydymą (išblaivinimą) priklausomybės ligų centre, kurio trukmė gali svyruoti nuo 7 iki 14 dienų, arba „iš gatvės“, tačiau taip pat 14 dienų visiškai atsisakius svaigalų. Pacientams labai dažnai pritrūksta motyvacijos, todėl reabilitacijos skyriuje – tik tie, kurių motyvacija ypač stipri. Nepadeda čia nei artimųjų įkalbinėjimai, nei prievarta, jei žmogus pats dar nėra tam pasiryžęs.

Direktorius palydi į trečią aukštą, kuriame įsikūręs psichosocialinės reabilitacijos skyrius, aprodo jaukias dvivietes palatas, relaksacijos kabinetą, poilsio zoną. Sąlygos pacientams čia sudarytos tiesiog idealios. „Yra Lietuvoje, viename mieste, priklausomybės ligų centras, kuriame padarytas idealus remontas, tačiau ten viskas užrakinta“, - stebisi įstaigos vadovas. „Gal bijomasi, kad iš bibliotekos dings knyga, tačiau man tai neatrodo pati didžiausia problema. Blogiau, jei suremontuoto pastato patalpų raktas yra paslėptas, o patalpos atrakinamos tik tuomet, kai atvyksta svečiai ar tikrintojai“. Panevėžio priklausomybės ligų centro pastatas – senas, o pinigų jo remontui trūksta. Taupant biudžeto lėšas, miesto politikai svarsto galimybę centrą perkelti į kitą pastatą arba prijungti prie ligoninės, tačiau šios abi mintys direktoriaus nevilioja. Siūlomas perkėlimui pastatas – gyvenamųjų namų rajone. Šalia mokykla, darželis, bet, žinant mūsų piliečių požiūrį į priklausomybių turintį žmogų, būtų sulaukta labai neigiamos reakcijos. Ligoninė irgi ne išeitis. Bendri koridoriai, palatos, skirtingos diagnozės – tikrai ne tai, ko reikia besistengiančiam atsikratyti priklausomybės žmogui. Ir nors reabilitacijos skyriuje taip pat nustatyta griežta darbotvarkė ir taisyklės, tačiau kiekvienu atveju su pacientu tariamasi individualiai – dėl galimybės išeiti iš centro į miestą ar sulaukti lankytojų. Daugelis besigydančiųjų nori išsaugoti anonimiškumą, todėl centro paslaugomis gali naudotis pacientai iš visos Lietuvos, išskyrus jaunuolius iki 18 metų. Juos priima tik centrai Vilniuje ir Kaune. Negi ir tokiems jauniems reikalinga pagalba, stebiuosi? Deja, reikia pripažinti, kad geriančiųjų amžius vis jaunėja. Direktorius išgyvena, kad centre vis dažniau tenka sutikti pacientų, kurie yra jaunesni už jį patį, ir piešia niūroką vaizdelį, kad ateityje geriančiojo portretas gali keistis iš esmės – statistiškai daugėja pacienčių moterų, dėl emigracijos (ir dėl gėrimo taip pat) tuštėjančio kaimo didesne dalimi centro pacientų taps miesto gyventojai.

Psichosocialinės reabilitacijos skyriuje, tarsi direktoriaus žodžių patvirtinimą, sutinkame 22 metų Roką, kuriam šiandien čia - paskutinė diena. Jis mielai sutinka pasidalinti savo patirtimi. Rokas iš mažo Lietuvos miesto. Gerti pradėjo po tėvų skyrybų, kurias labai skaudžiai išgyveno. „Kada supratai, kad laikas gydytis?“, - teiraujuosi. „Draugai jau seniai sakė, kad laikas, bet aš nekreipiau dėmesio. Išgertuvės prasidėdavo penktadienį po darbo ir tęsdavosi iki pat sekmadienio vakaro. Gal prie to prisidėjo ir tai, kad neturiu merginos, o aplink nuolat sukiodavosi draugai, kuriems, kaip dabar suprantu, aš buvau reikalingas tol, kol turėdavau pinigų išgertuvėms“. Atsitiesti jaunuoliui padėjo vieno pažįstamo pavyzdys – ilgai gėręs, ne kartą sėdėjęs kalėjime, jis susirado merginą, šiuo metu gyvena ir dirba užsienyje ir tapo Rokui pavyzdžiu, kad viskas yra įmanoma. „Jau turiu susidėliojęs planą, ką veiksiu ir kaip gyvensiu toliau. Va tik rūkymo dar negaliu atsisakyti“, - sako vaikinas ir žvilgsnį kreipia į Marių, kuris neseniai įsidarbino centre. Marius savo kailiu išbandė tai, apie ką kalba čia besigydantys žmonės – nuolatinius šeimos priekaištus dėl gėrimo, duodamus ir nuolat vėl ir vėl sulaužomus pažadus nebegerti. „Visuomenė netolerantiška alkoholikų atžvilgiu. Jie nenori pripažinti, kad tai – liga, priskiria ją apsileidimui. Jie nesupranta, kad alkoholikui siūlyti negerti - tai lyg viduriuojančiam žmogui pasiūlyti pakentėti ir neviduriuoti“, - sako mane į centrą palydėjęs Audrius, kuris taip pat kažkada rado savyje tvirtybės paprašyti pagalbos. Šiandien Audrius ir Marius mielai gelbsti visiems, kurie tik paprašo pagalbos – dalinasi savo patirtimi ir patarimais. Marius sako, kad gėrimo metu ne kartą buvo kilusi mintis savo noru nutraukti kančias artimiesiems ir sau. Tačiau šiandien jis šypsosi ir yra įsitikinęs, kad jo vieta – čia. Jis studijuoja, nes supranta, kad norint pagelbėti, reikia turėti ne tik specialiųjų žinių, bet ir atitinkamą išsilavinimą. Marius, kalbėdamas apie Roką, džiaugiasi, kad vaikinui pavyko. Kartu jie puoselėja svajonę, kad Rokui, kažkada intensyviai sportavusiam, pavyks sudalyvauti Nyderlandų fondo „Socialinės įtrauktiems žaidimai“ organizuojamoje sporto ir pramogų savaitėje, nes tai, pasak Mariaus, neįkainojama patirtis. Šiais metais šiame unikaliame, olimpiniame sporto renginyje dalyvaus 1 500 dalyvių iš daugiau nei 15 Europos Sąjungos šalių. Kiekvienas dalyvis, neatsižvelgiant į jo socialinę padėtį, amžių, lytį, rasę, (teisinę) padėtį ir kitas charakteristikas, turės lygias galimybes dalyvauti futbolo, tinklinio, lengvosios atletikos ir dar daugelyje kitų, įvairių sporto rungčių. „Mes visi žinome, kad sportas yra naudingas sveikatai ir yra įdomus, bet jis taip pat prisideda prie socialinės integracijos, socialinės įtraukties didinimo ir teigiamos patirties įgijimo“, - sako Marius. Savaitę vyksiančių žaidynių tikslas - ne tik suburti žmones, turinčius patirties dėl benamystės, priklausomybių ir skurdo, bet taip pat organizuoti susitikimus ir diskusijas socialiniams darbuotojams, politikos pareigūnams, vietos politikams, savanoriams ir kitiems, kurie gali dalyvauti lygiagrečiai vyksiančių seminarų programoje. „Tai pas mus tokie renginiai neįdomūs. Danijoje pati princesė dalyvavo žaidynių atidaryme, Škotijoje jas atidarė princas. O stipriausią įspūdį patyriau tada, kai gatvės futbolo rungtynėse pamačiau vartininką, kuriam dėl narkotikų vartojimo buvo amputuotos abi kojos. Todėl šiandien suprantu, kad mano vieta yra čia – visais įmanomais būdais ir savo paties pavyzdžiu padėti kitiems atsitiesti“, - sako Marius. „Kai išeini į gatvę pasibaigus Minesotos programai, tave apima nenusakomas jausmas – noras eiti į kiekvieną alubarį ir gelbėti pasaulį, - tarsi susitarę sako Marius ir Audrius. - Tačiau suprantame, kad tik savo pavyzdžiu ir tik savo istorija, kuria dalinamės, nes alkoholikai – neigimo specialistai, todėl padėti sau gali tik jie patys.“

„Atėjau čia dirbti iš banko, kur mano darbas buvo siūlyti paslaugas ir produktus žmonėms. Čia kitaip. Žmonės patys ateina prašyti pagalbos“, - sako ir centro direktorius Darius Mačiulis. Išeidama iš centro, stabteliu prie informacinės lentos. Mano palydovas Audrius pasakojo, kad daugelį darbų centre atlieka pats Darius. Jis čia praleidžia vakarus ir savaitgalius, rūpinasi ūkio darbais ir domisi kiekvienu čia patekusiu pacientu. Ši lenta - taip pat direktoriaus idėja ir darbas. Šalia darbotvarkės, kabančios lentoje, Henrio Kisindžerio citata „Kitą savaitę krizės negali būti. Mano darbotvarkė jau užpildyta“. Norisi tik pridurti – reorganizacijos taip pat.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt