Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Asociatyvi nuotr.
Reporteris MargaritaŠaltinis: Etaplius.lt
Vyriausybei nusprendus, kad nuo pirmadienio atvirose erdvėse vykstančiuose renginiuose gali rinktis ne daugiau kaip 300 žiūrovų, uždarose – ne daugiau 100, Renginių industrijos asociacijos direktorius Gediminas Jaunius teigia, kad nustatyti skaičiai yra maži. Jo teigimu, Vyriausybės paskelbtame plane taip pat trūksta dėmesio arenoms, kurios, pasak G. Jauniaus, yra pajėgios įvykdyti keliamus reikalavimus žmonių saugumui.
„Mums šitie skaičiai kelia daug klausimų, kokia logika remiantis jie buvo nustatyti. Dabar, stebint visuomeninį gyvenimą, kiek žmonių buriuojasi gatvėse, baruose, turime ir informacijos, kad per didžiuosius pramogų ir prekybos centrus pereina apie 25 tūkst. žmonių per dieną, mes nesuprantame, kodėl tokie maži skaičiai yra nustatyti renginiams“, – sakė asociacijos atstovas.
Anot G. Jauniaus, renginių sektorius teikė savus pasiūlymus Vyriausybei. Pasak jo, siūlyta, kad patalpų viduje galėtų rinktis iki 500 žmonių, o lauke – iki tūkstančio.
„Mes siūlėme Vyriausybei planą, kad iki 500 žmonių galėtų būti patalpų viduje, aišku, priklausomai, nuo to, kokio jos dydžio ir ar yra pajėgios išlaikyti reikiamus atstumus. Atstumų niekas nekvestionuoja. Siūlome lauko renginiuose pradėti nuo 1 tūkst. žmonių, o rugpjūtį, jei situacija neblogės, leisti žmonėms rinktis pagal erdvės galimybes sutalpinti žmones laikantis saugaus atstumo reikalavimų“, – Eltai sakė G. Jaunius.
Pasak jo, dabartinis Vyriausybės priimtas planas neatliepia industrijos poreikių, be to, anot G. Jauniaus, jame pasigendama ekonominės logikos.
„Tas planas, kuris priimtas dabar, atrodo naudingas tik biudžetinių kultūros įstaigų sektoriui, kurios jau gali vykdyti veiklą, jų dalį pajamų dengia valstybės pinigai, tačiau ekonominė logika kol kas normaliems renginiams pagal tuos skaičius nesusidėlioja“, – tikino jis.
Renginių industrijos asociacijos direktorius akcentuoja, kad Vyriausybės plane taip pat pasigendama atskiro dėmesio šalies arenoms.
„Tiek išvystytos arenų infrastruktūros neturi jokia aplinkinė šalis, turint omenyje, kokio dydžio šalis esame ir kiek turime arenų. (...) Arenos geba talpinti tikrai daugiau nei 300 žmonių, išlaikydami atstumus, atskirus patekimus ir tikrai žymiai geriau nei daugelis pramogų centrų užtikrinti, kad žmonės saugiai įeitų, išeitų, o jų srautai būtų suvaldyti“, – tikino G. Jaunius.
„Renginių organizatoriai yra netgi pateikę atskirus planus Vyriausybei, kaip arenos galėtų veikti, tačiau į tai kol kas nėra atsižvelgiama“, – pridūrė jis.
Anot asociacijos direktoriaus, kol kas sunku prognozuoti, kokie atlaisvinimai sektoriui galimi po kelių savaičių ar mėnesio. Visgi, pabrėžia jis, vyraujantis nekonkretumas trukdo renginių organizatoriams sistemingai planuoti savo veiklą.
„Neturėdami konkretumo, aiškumo, mes negalime susiplanuoti savo veiksmų. Renginys nenutinka tada, kai Vyriausybė pasako: darykite. Tam reikia 6 savaičių, kad būtų išreklamuota, pasiruošta. Tai procesai, kurie turi įvykti. Tas nekonkretumas atrodo varginamai, žalingai ir nepamatuotai. Situacija jau seniai nesikeičia, (...) tas pats procesas jau yra nuvarginęs ir gana įpykinęs“, – sakė jis.
Vyriausybės sprendimu nuo birželio 1 dienos Lietuvoje gali vykti iki 100 žmonių pritraukiantys renginiai uždarose erdvėse ir iki 300 atvirose, laipsniškai, kas dvi savaites, didinant leidžiamą renginių dalyvių ir (ar) žiūrovų skaičių. Į jį neįskaičiuojami atlikėjai, organizatoriai ir aptarnaujantis personalas.
Nustatyta, kad atvirose erdvėse turi būti užtikrinamas ne mažesnis nei 1 m, o uždarose – mažiausiai 2 m atstumas tarp žiūrovų, išskyrus sutuoktinius, artimuosius giminaičius, įtėvius, įvaikius, globėjus ir rūpintojus. Uždaras erdves, skirtas dalyviams (žiūrovams), leidžiama užpildyti ne daugiau nei 30 procentų.