Rė­ky­vos eže­ro mįs­lė: kas nu­ti­kę ly­de­koms?

Šiauliai

„Net ne­ma­lo­nu im­ti. Bū­na, kad nė­ra vie­no ar ke­lių žvy­nų ir ma­to­si to­kia gi­lu­mi­nė žaiz­de­lė. Ant žu­vies kū­no kar­tais bū­na net ke­tu­rios ar pen­kios to­kios žaiz­de­lės“, – tei­gia šiau­lie­tis Zig­mas, Rė­ky­vos eže­re su ki­tais žve­jais pa­gau­nan­tis kas ant­rą to­kią ly­de­ką. (Skai­ty­to­jo nuo­tr.)

Monika ŠlekonytėŠaltinis: Etaplius.lt

176470

Rėkyvos žvejai sunerimę. Beveik kas antra sugaunama lydeka – žaizdota, kai kuriose vietose be žvynų. Tokio grobio žvejai namo nesineša – paleidžia, tačiau kyla klausimas: ar ežere gyvenančios lydekos serga? Kodėl sužalotų žuvų tiek daug? Specialistai aiškina, kad priežastys gali būti kelios.

Nedžiuginantys laimikiai

„Nei žvyno, nei uodegos!“ – linkima į žvejybą susiruošusiems žvejams. Visgi realybėje toks šmaikštus sėkmės palinkėjimas atrodo labai skaudžiai…

Į „Etaplius“ redakciją kreipėsi ilgametis žvejys Zigmas. Šiaulietis dažnai laiką leidžia žvejodamas miestiečių pamėgtame Rėkyvos ežere, tačiau pastarieji metai jį su bendraminčiais privertė sunerimti. Žvejybos džiaugsmą temdo sugaunami laimikiai – kas antra lydeka, vyro teigimu, žaizdota.

„Problema ta, kad jau kelinti metai Rėkyvos ežere pagaunamos lydekos su žaizdomis. Anksčiau, prieš kokius 6–8 metus, tokių žaizdotų lydekų nebūdavo“, – pasakoja vyras. Žiūrėti į žuvis išties skaudu. „Net nemalonu imti. Būna, kad nėra vieno ar kelių žvynų ir matosi tokia giluminė žaizdelė. Ant žuvies kūno kartais būna net keturios ar penkios tokios žaizdelės“, – teigia Zigmas.

img-20190612-092802.jpg

Keliamos versijos

Pagautų žuvų vyrai namo nesineša – nežinia, ar jas valgyti pavojinga, o kita vertus – būtų ir nemalonu. Jos paleidžiamos atgal į ežerą. Tačiau kyla klausimas – kas joms yra? Ar serga kokia nors liga? Zigmas sako tuo domėjęsis. Pasak jo, egzistuoja tokios ligos, kuriomis sergančių žuvų kūnas tampa žaizdotas.

Tiesa, žvejai turi ir daugiau versijų. Jų spėjimu, atsiradusi problema gali būti nulemta aplinkosaugininkų vykdomų įžuvinimo akcijų, per kurias į vandens telkinius paleidžiama tūkstančiai mažyčių žuvų. „Prieš kokius septynerius metus gamtos apsaugos atstovai prileido lydekaičių, po to jos suaugo ir prasidėjo tokia bėda. Galbūt žuvys jau tuomet sirgo?“ – žvejų įtarimus išsako Zigmas.

Kita versija susijusi su paukščių išmatomis. „Kadangi Rėkyvos ežeras yra seklus, vasarą vanduo stipriai įkaista, o įkaitusiame vandenyje sumažėja deguonies kiekis, žuvys tampa pasyvios. O lydekos mėgsta ant dugno pagulėti. Be to, čia yra daug kirų, kitokių paukščių, kurie, be abejo, meta ekskrementus į vandenį, jie nuskęsta ir juose veisiasi kirmėlaitės, kurios galbūt pakliūva į žuvį“, – dar vieną prielaidą išsako vyras.

Zigmas nemano, kad ši versija gali pasitvirtinti. Mat, sako, pats namie tyrinėjęs per padidinamąjį stiklą žaizdas ir jokių kirmėlyčių neaptikęs.

Sužeistų žuvų nuotraukas žvejai prieš dvejus metus siuntė ichtiologui į Jūrų muziejų, tačiau atsakymo nesulaukė. Nesulaukė žinių ir iš Aplinkos apsaugos departamento (AAD) prie LR aplinkos ministerijos, todėl galiausiai kreipėsi į žurnalistus. „Tokia nežinomybė ir yra“, – sako vyras.

1.jpg

Būtina ištirti

„Etaplius“ kreipėsi į Žuvininkystės tarnybą prie LR žemės ūkio ministerijos. Pasak Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus vyriausiosios specialistės Svetlanos Dičkancienės,iš kelių nuotraukų spręsti, kokia liga – infekcine ar invazine – gali sirgti lydekos, sudėtinga. Tiesa, neatmetama versija, kad žuvys gali būti nukentėjusios dėl mechaninio sužalojimo. Tiksliai diagnozei nustatyti siūloma pažeistas žuvis ištirti dėl parazitologinių, bakteriologinių ir virusologinių ligų Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute.

Paprastai, prieš žuvinant valstybinius ar privačius vandens telkinius, įžuvinimo medžiaga turi būti tikrinama visų ligų atžvilgiais, t. y. atliekami tam tikros partijos virusologiniai, bakteriologiniai bei parazitologiniai tyrimai. Žuvinti telkinius galima tik sveikomis žuvimis. Tiesa, specialistė teigia, kad dabar sunku pasakyti, ar tokie tyrimai buvo atlikti: „Nebent tas, kas žuvino, neatliko tokių tyrimų…“

Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiojo veterinarijos gydytojo-valstybinio veterinarijos inspektoriaus Ernesto Griškos, sunku vertinti, ar nufotografuota žuvis buvo serganti. Būtini laboratoriniai tyrimai. „Neatmetama ir galimybė, kad tokius pažeidimus gali padaryti ir žuvis gaudantys plėšrūs paukščiai arba motorinių valčių variklių sraigtai“, – antrina jis.

Tiesa, sužalotų žuvų, kaip maisto produktų, kokybė prastėja. „Sužalotos žuvies organizmas dėl apsauginių barjerų praradimo ir imuniteto sumažėjimo yra imlesnis bakterinėms, virusinėms ir parazitinėms ligoms, kurios sumažina tokių žuvų, kaip maisto produktų, kokybę ir saugą. Reikia paminėti, kad žuvų ligų yra įvairių ir ne visų ligų atvejais yra draudžiama valgyti ligotą žuvį“, – paaiškina specialistas.

Dažniausiai sergančią žuvį galima atskirti pagal elgesį: ji vangiai juda, plūduriuoja vandens paviršiuje, trinasi į vandenyje esančius kietus daiktus ir pan.

Žvejai veš lydekas ištirti

Ištirti sugaunamas žuvis ragina ir AAD specialistai. Pasak jų, tik tuomet bus aišku, ar žuvys serga kokia nors liga, ar yra sužalotos mechaniškai. Neatmetama versija, kad žuvims gaudyti Rėkyvos ežere gali būti naudojami neleistini žvejybos įrankiai. Tiesa, tai paaiškėtų, tik jas ištyrus.

„Iš nuotraukų to neįmanoma pasakyti. Aplinkosaugos specialistai nuolat vykdo mėgėjų žvejybos kontrolę ežere, bet jie prašytų, turėdami žuvų pavyzdžius, veterinarų išvadų. Ir pagal jas, jei, tarkime, sužalotos nuo draudžiamų įrankių, atitinkamai koreguotų ir kontrolę, žinotų, į ką atkreipti dėmesį“, – komentuoja AAD atstovė Jurgita Jasiūnienė ir priduria, kad iki šiol užklausų dėl sužeistų žuvų nėra gavę.

Anot Zigmo, pagautas sužeistas lydekas žvejai žada vežti ištirti.

2.jpg

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt