PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2020 m. Spalio 21 d. 11:29

Rėkyvos bibliotekoje – virtualus susitikimas su Lina Itagaki

Šiauliai

Jurgita TaralėŠaltinis: Etaplius.lt


151007

Nors biblioteka dar neatveria durų lankytojams, tačiau prisitaiko prie šių dienų apribojimų ir nepamiršta skaitančios bendruomenės. Spalio 19 d. Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Rėkyvos filiale (Energetikų g. 7), įgyvendinant Šiaulių miesto savivaldybės finansuojamą projektą: „Literatūros festivalis „Šiauliai – skaitančių vaikų miestas“, įvyko virtualus susitikimas su dailininke, iliustratore bei komiksų kūrėja Lina Itagaki. Susitikime dalyvavo Šiaulių Rėkyvos progimnazijos 5–8 klasių mokiniai (mokytojos Ina Rimkuvienė ir Nijolė Bacienė).

Studijos Japonijoje ir komiksų kūrimo pradžia

L. Itagaki studijavo Japonijoje su piešimu bei kūryba mažai susijusią specialybę – tarptautinę ekonomiką ir verslo administravimą – ir, kaip teigė, tikrai negalvojo, kad ateitį sies su piešimu. Grįžusi į Lietuvą ir įsidarbinusi, pamatė, kad visi jos kolegos yra baigę dailės akademiją sugeba gražiai piešti, todėl ir ji pajuto norą savo ateitį sieti su piešimu, įstojusi į dailės akademiją studijavo grafiką. O kodėl komiksai? – nes piešinių autorė teigė, kad jos darbuose visada susijungdavo piešinys ir tekstas, tik tada ji nežinojo, kad tai yra komiksai.

Knygos „Sibiro haiku“ pristatymas

Komiksų kūrybos procese L. Itagaki gavo pasiūlymą – sukurti komiksą knygai. Su ja susisiekė knygos „Sibiro Haiku“, kurioje Jurga Vilė pasakoja savo šeimos istoriją – apie tai, kaip jos tėtis su šeima buvo ištremtas į Sibirą. Tai istorinis komiksas, todėl pats kūrybos procesas užtruko 1 metus, kaip teigia komiksų autorė komiksų kūrybos procesas vyko įvairiuose vietose – ir namie ir ant jūros kranto arba Rygos bibliotekoje. Ši knyga yra išleista ne tik lietuvių, bet ir prancūzų, italų, anglų, vokiečių ir latvių kalbomis. L. Itagaki apsidžiaugė gavusi šį pasiūlymą, kadangi ši istorija yra komiksas, taip pat šioje istorijoje yra ir japonų kultūros, taip pat iliustratorei buvo suteikta visa kūrybinė laisvė. Knygų veikėjai buvo sukurti iš J. Vilės šeimų narių nuotraukų, būtent jas ir iliustravo šioje istorinėje komiksų knygoje. Po šios knygos iliustravimo, autorei atsirado daugiau pasiūlymų piešti istorinius komiksus, vienas iš jų „Vilniaus rūmai ir jų šeimininkai“ (autorės: Nelė Kostinienė, Živilė Mikailienė), kad pajautų tų laikų atmosferą, kūrybinio proceso metu autorė  jau nenaudojo nuotraukų, o pati ėjo į Valdovų rūmus, kadangi norėjo išsiaiškinti kaip atrodė krosnys, salės, drabužiai, karūnos ir kitos detalės.

Įvadas į kūrybines komiksų dirbtuves

Pirmiausia kūrėja paaiškino mokiniams kas yra komiksas. Komiksas – istorija, papasakota paveikslėlių pagalba, ją galima paaiškinti ir be žodžių. Komikse labai svarbu mokėti pavaizduoti tą patį veikėją įvairiausiomis emocijomis ir pozomis, todėl kūrybinės užduotys buvo su tuo susiję. Pirmoji užduotis – pavaizduoti paprastą „žmogeliuką“, kaip jis atrodytų linksmas, liūdnas, išsigandęs ir miręs, tačiau „žmogeliukams“ veidų nebuvo galima piešti. Vaikai puikiai įvykdė užduotį ir puikiai mokėjo keisti kūno formas, kas įdomiausia – visi vaikai laimingą žmogų pavaizdavo piešinyje pakeltas rankas. Kita užduotis – nupiešti arbatinuką, linksmą, išsigandusį, mirusį, keičiant jo formą. Su šia užduotimi vaikai ir puikai susitvarkė ir pavaizdavo arbatinuką įvairiausiomis formomis. O su arbatinuko atvaizdavimu vaikai jo būsenoje pasitelkė arbatinuko nosį, paskutinė užduotis – nupiešti veiduką, su tokiomis pat būsenomis. Šių užduočių tikslas – parodyti, kad emocijoms vaizduoti veidas nėra būtinas. Kita užduotis – pasiklausius senelių bei tėvų istorijų apie gyvenimą karo laikotarpiu sukurti istorinį komiksą, komikso kadrų skaičius nėra ribojamas, suprantama, kad komiksų užbaigti edukacijos metu nebus įmanoma, todėl vaikams yra duota laiko, o sukurti komiksai bus atsiųsti Rėkyvos bibliotekos darbuotojai ir iš jų bus sukurta virtuali paroda.

Prasmingas ir įdomus susitikimas

Vaikams taip pat buvo smalsu, kokia dar veikla užsiima iliustratorė. Domėjosi, kokias kalbas ji moka, autorė kalba japonų, rusų ir anglų kalbomis. Įdomiausia mokiniams pasirodė japonų kalba, vaikams buvo įdomu, kaip japoniškai pasisveikinti, atsisveikinti, paklausti kaip sekasi.  

Komiksai – neatsiejama literatūros dalis, kuri papildo tekstą  piešiniais, nors yra stereotipas, kad komiksai – tai vaikų žanras, tačiau jį galima paneigti, L. Itagaki teigė, kad „Sibiro haiku“ skaitė nuo 5 iki 85 metų skaitytojai. Džiugu, kad net 70  Šiaulių Rėkyvos progimnazijos mokinių turėjo prasmingą susitikimą, kuriame turėjo progą sudalyvauti kūrybiniame procese, sužinoti ir pasidomėti senelių šeimos istorijomis, apjungti kūrybingumą, skaitymą ir istoriją į vieną vietą, juk komiksai nebūtinai turi būti smagios iliustracijos, jie taip pat gali įamžinti skaudžią bet tikrą istoriją, kuri gali paliesti kiekvieną.