Reitingai: norinčių dar vieną kadenciją matyti G. Nausėdą prezidento poste skaičius išaugo

Lietuva

Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Gailė Jaruševičiūtė-MockuvienėŠaltinis: ELTA

261124

Sausio mėnesį atlikta „Baltijos tyrimų“ gyventojų apklausa rodo, kad norinčiųjų šalies vadovą Gitaną Nausėdą dar vieną kadenciją matyti prezidento poste skaičius pastaruoju laikotarpiu reikšmingai išaugo – jį kaip geriausiai šioms pareigoms tinkantį politiką įvardina ketvirtadalis apklaustųjų. Kaip teigia „Baltijos tyrimų“ vadovė, sociologė Rasa Ališauskienė, šis rezultatas nėra stebinantis, nes respondentai yra labiau linkę išskirti tuos politikus, dėl kurių kandidatavimo abejonių nekyla.

2023 metų sausio 19-31 dienomis vykusi „Baltijos tyrimų“ apklausos metu respondentų buvo prašoma pasakyti, ką jie norėtų matyti Lietuvos Prezidentu po kitų rinkimų 2024 metų gegužę – pavardes respondentai minėjo patys, galimų kandidatų sąrašas nebuvo pateikiamas.

Apklausa parodė, kad sausio mėnesį 26 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų po 2024 metų rinkimų prezidentu norėtų matyti dabartinį šalies vadovą G. Nausėdą. Gyventojų, palaikančių šalies vadovą, procentas pastaruoju metu išaugo, nes 2021 metų spalio mėnesį norą, kad G. Nausėda liktų pareigose antrą kadenciją, išreiškė 16,9 proc. apklaustųjų. Tuo tarpu pastarųjų metų balandžio mėnesį prezidentui palaikymą išreiškė 20,4 proc. respondentų, o rugpjūtį 18,5 proc. apklaustųjų.

Antrojoje vietoje pagal tinkamumą eiti prezidento pareigas užima Saulius Skvernelis, kurį sausio mėnesį šiame poste teigė norintys matyti 8,8 proc. respondentų. Norinčiųjų, kad S. Skvernelis būtų išrinktas šalies vadovu, procentas svyruoja paklaidos ribose – 2021 metų spalio mėnesį tokį lūkestį išsakė 8,1 proc. apklausoje dalyvavusių asmenų, 2022 metų balandžio mėnesį tokių asmenų buvo 9,7 proc., o tų pačių metų rugpjūčio mėnesį – 8,1 proc. respondentų.

Tuo tarpu trečiojoje prezidentinių reitingų vietoje įsitvirtinusio advokato Igno Vėgėlės reitingas pastaruoju metu ženkliai išaugo. Šių metų sausio mėnesį 8,4 proc. apklaustųjų įvardino, kad I. Vėgėlė būtų tinkamiausias asmuo užimti šalies vadovo poziciją. 2021 metais tokių asmenų buvo 0,6 proc., 2022 metų balandžio mėnesį 0,7 proc., o tų pačių metų rugpjūčio mėnesį 1,7 proc.

Nors ketvirtojoje vietoje esanti kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė yra paskelbusi, kad dar kartą vadovauti Prezidentūrai nesieks, tačiau ją vis dar šalies vadove norėtų matyti 7, 4 proc. spalio mėnesio apklausoje dalyvavusių respondentų.

Pastaruoju metu šiek tiek paaugo procentas ir norinčiųjų matyti premjerę Ingridą Šimonytę prezidento poste. 2022 metų rugpjūčio mėnesį 5,6 proc. apklaustųjų teigė, kad I. Šimonytė būtų tinkamiausia užimti prezidento pareigas, tuo tarpų šių metų sausio mėnesį tokių asmenų skaičius išaugo iki 7 proc.

Taip pat tarp tinkamiausių kandidatų užimti prezidento postą sausio mėnesį respondentai įvardino Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkę Viliją Blinkevičiūtę (4,3 proc.), Seimo narį Remigijų Žemaitaitį (2,5 proc.), per apkaltą nušalintą prezidentą Rolandą Paksą (2 proc.), krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską (1,9 proc.), „valstiečių“ lyderį Ramūną Karbauskį (1,5 proc.), užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis (1,3 proc.), Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen (1,1 proc.), Seimo narį Mykolą Majauską (1,1 proc.), parlamentarą Algirdą Butkevičių (1 proc.), visuomenininką Andrių Tapiną (1 proc.), europarlamentarą Viktorą Uspaskichą (0,6 proc.), Kauno merą Visvaldą Matijošaitį (0,5 proc.), eurokomisarą Virginijų Sinkevičių (0,5 proc.), Seimo narį Aurelijų Verygą (0,5 proc.).

Kitus kandidatus įvardino 4,7 proc. apklausoje dalyvavusių gyventojų, 1,7 proc. teigė, kad nėra tokių kandidatų, kuriuos norėtų matyti prezidento poste.

Nežino, neatsakė 16 proc. apklaustųjų.

Sociologė: pasirinkimus lemia, kiek politikai minimi žiniasklaidoje, yra poreikis naujiems veidams

„Baltijos tyrimų“ vadovė, sociologė Rasa Ališauskienė atkreipia dėmesį, kad šis respondentams pateikiamas klausimas buvo atviras – apklaustieji patys turėjo įsivardinti asmenis, kuriuos palaikytų prezidento rinkimuose.

„Svarbus veiksnys, kad respondentams buvo pateikiamas atviras klausimas. Kitaip tariant, mes neduodame sąrašo, prašome, kad žmonės patys įvardintų, ką jie norėtų matyti prezidentu. Tai ne visi žmonės, aišku, įsigilina apie kriterijus. Pavyzdžiui, yra minimas Viktoras Uspaskichas, o kad gimęs ne Lietuvoje ir dalyvauti prezidento rinkimuose negali, vėliau nustemba. Tai čia ne tie kandidatai, kurie dalyvauja arba tikrai galėtų dalyvauti, bet labiau tai, ką labiau patys žmonės prisimena“, – Eltai teigė R. Ališauskienė.

Sociologė akcentuoja, kad apklausoje dalyvaujantys gyventojai dažnai kaip norimu prezidentu įsivardina ir ekspremjerą S. Skvernelį arba kadenciją baigusią prezidentę D. Grybauskaitę, nors abu šie asmenys yra pasakę, kad šių pareigų nesieks.

„Dalia Grybauskaitė turbūt ne kartą minėjo, kad nedalyvaus, Saulius Skvernelis irgi pastaruoju metu pabrėžia, kad nebedalyvaus, bet žmonės sako, kad norėtų juos matyti. Tai gan svarbus dalykas ir skiriasi nuo kai kurių kitų tyrimų, kur būna jau žmonėms išvardintos pavardės“, – sakė ji.

R. Ališauskienė pabrėžia, kad respondentai taip pat tarp norimų kandidatų į prezidentus yra linkę išskirti tuos asmenis, kurie yra dažniausiai minimi žiniasklaidos priemonėse. Sociologė atkreipia dėmesį, kad tai puikiai iliustruoja I. Vėgėlės atvejis.

„Labai svarbu – žiniasklaidos dėmesys ir ar tos pavardės žiniasklaidoje minimos ar ne. Tai, pavyzdžiui, tas pats Ignas Vėgėlė atsirado tarp žmonių pasirinkimų tada, kai apie jį pradėjo žurnalistai kalbėti kaip apie galimą kandidatą“, – atkreipė dėmesį „Baltijos tyrimų“ vadovė, pažymėdama, kad aukšta I. Vėgėlės pozicija reitingų lentelėje signalizuoja, jog dalis rinkėjų nori rinkimuose matyti naujus veidus.

Ji pabrėžia, kad svarbus faktorius respondentams yra ir tai, ar kandidatas jau yra užsiminęs apie ketinimus dalyvauti prezidento rinkimuose. Todėl, pasak sociologės, vertinant apklausą svarbu įsivertinti ir tai, kad, pavyzdžiui dešiniosios politinės jėgos dar nėra įsivardinusios, kas bus jų delegatai į prezidento postą.

„Dėl G. Nausėdos rinkėjams turbūt mažai kyla abejonių. Jis nepasakė, ar kandidatuos antrą kartą, ar ne, bet paprastai einantis pareigas prezidentas visada matomas kaip potencialus dalyvis bent jau sekančios bangos. O iš dešiniųjų kandidatų, tai I. Šimonytės buvo klausiama, ji taip konkrečiai gal ir nepasakė, bet neatmetė tos galimybės, o apie kitus ir kalbos nelabai buvo. Jeigu bus pradedama aktyviau kažkiek aptarinėti, kas galėtų būti iš dešiniųjų, manau, kad pamatysime ir naujas pavardes“, – akcentavo R. Ališauskienė.

„Dešiniesiems svarbu ir ką dešiniosios politinės partijos aptarinės, kels ar svarstys. Tada gali tos simpatijos ir keistis. O kol kas tai labai preliminarūs žmonių pamąstymai, kas galėtų būti“, – pridūrė ji.

Apklausa vyko 2023 m. sausio 19-31 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1023 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), apklausa vyko 114 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt