Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Loreta Česnauskienė / Asmeninio archyvo nuotr.
Irma BagūnėŠaltinis: Etaplius.LT
Liofilizavimo procesą išbandė bendruomenėje
Ne paslaptis, kad kaimų ir miestelių bendruomenės dažnai dalyvauja įvairiuose projektuose ir numatytoms veikloms gauna finansavimą. Aktyvi L. Česnauskienės Joniškio rajono, Stupurų kaimo bendruomenė vieno iš projektų metu įsigijo liofilizavimo aparatą ir mokėsi šalčio bei vakuumo pagalba apdoroti savo užaugintą produkciją.
Loretai procesas taip patiko, kad, paskatinta šeimos, moteris pati įsigijo liofilizavimo aparatą. Pirma moteris liofilizavo produktus savo šeimai, vėliau, dukros Viktorijos padedama, sukūrė nedidelį verslą „Lauktuvės iš kaimo“.
„Mane jau seniai žavėjo šie produktai. Stebėdavau kitus gamintojus, norėdavau išragauti. Atsiradus galimybei, parašiau projektą savo bendruomenei. Tuomet ir išbandėme – nešėme iš savo šaldiklių ką turėjome. Labai daug mokėmės. Joniškio rajone buvome pirma bendruomenė, kuri įsigijome liofilizatorių, tuomet neturėjo net verslas. Viską išbandėme, išmokome elgtis su aparatu. Kainavo labai daug nervų ir kantrybės, bet man patiko ir nusprendžiau – tai bus mano smulkus verslas“, – apie liofilizavimo pradžią pasakoja Joniškio rajono gyventoja Loreta Česnauskienė.
Visa produkcija – iš savo ar kaimynų daržo bei vietinių ūkių
Šiuo metu Loreta išbandžiusi net ir neįtikėtinų produktų. Pavyzdžiui, savo šeimai ir draugams kelionių metu kepa kiaušinienę iš liofilizuotų kiaušinių, paruošia jau virimui tinkamą liofilizuotų burokėlių sriubą, gamina moliūgų miltus ir daugybę kitų sveikatai naudingų produktų.
Moteris džiaugiasi, kad, gyvenant kaime, už kiekvieno vaisiaus ar daržovės kokybę gali atsakyti, nes juos augina pati arba išmaino, nuperka iš vietinių gyventojų.
„Labai džiaugiamės, kad viskas iš savo daržo. Ir mums nieko nebereikia išmesti. Sunaudojame prieskoniams ar užkandžiams sau. Labai mėgstame patys į keliones pasiimti savo produkciją. Ir namuose palengvina buitį. Daržovių daug užsiauginame savo. Bet, žinoma, tikrai neturime hektarais. Tai mes linkę nupirkti iš močiučių, iš vietinių gyventojų, tų, kas aplink augina. Įdomiausia tai, kad mums ne visada tenka pirkti. Žmonės nori mainų. Pavyzdžiui, buvau pasisodinusi daug petražolių, bet matau, kad mūsų prieskoniai, kuriuos gaminame su petražolėmis, yra labai paklausūs ir mes pritrūkome žaliavos. Pasiskelbėme, kad ieškome ir pirksime arba mainysime. Atsirado moterų, iš kurių parsivežėme tikrai daug ir tai buvo mainai. O šiaip, obuoliai, kriaušės, vyšnios, šilauogės mūsų. Tik dabar kiek reikia jau nebeužtenka“, – apie gamybos žaliavą pasakoja L. Česnauskienė.
Itin populiarūs „Lauktuvės iš kaimo“ gaminiai – didžiuliuose stiklainiuose surikiuotos liofilizuotos braškės. Dažnai jas renkasi ir kaip reprezentatyvią dovaną. Braškių Loretai dažnai pritrūksta, tad ir čia gelbsti vietinis ūkis. Moteris sako, kad pažįsta vietinę produkciją, ūkininko braškės saldžios ir skanios, tad niekur toliau dairytis nereikia. Tačiau jei nutinka taip, kad jų reikia įsigyti iš prekybos centro, moteris visada apie tai informuoja savo klientus.
Sveikai produkcijai – rakto skylutės ženklelis
L. Česnauskienės gamybinėse patalpose puikuojasi diplomas su rakto skylutės ženkleliu. Toks įvertinimas pasiekia tikrai ne kiekvieną gamintoją.
„Tai reiškia sveikesnis produktas be priemaišų. Turime tokį diplomą moliūgui, braškėms, prieskoniams „Mozaika“, persiladui. Tai tokie produktai, kur papildomai nėra nei druskų, nei pipirų, stipriklių ar standiklių“, – aiškina „Lauktuvės iš kaimo“ įkūrėja.
Pateikti savo produktus šiam vertinimui moterį paskatino Visuomenės sveikatos centras.
Skatina imtis smulkaus verslo
Loreta Česnauskienė pasakoja, kad įkvėpimo produkcijai semiasi ir iš kitų gamintojų, ir iš užsienio socialinių tinklų grupių, kur buriasi šios srities entuziastai.
Moteris sako, kad tikrai rekomenduoja išbandyti tokį gamybos būdą ir net pataria svajojantiems įsigyti aparatą ar imtis smulkaus verslo.
„Tikrai rekomenduoju ir manau, kad ateityje kas antrame name gali atsirasti tas aparatas. Ne vienam esu ir patarusi, rekomendavusi iš kur nusipirkti. Žodžiu, dalinuosi visa savo patirtimi. Aišku, nėra labai pigus malonumas elektros atžvilgiu, daug rankų darbo. Turėkit, darykit, svarbiausia netingėti susiruošti kokybišką žaliavą. Pabandykit supjaustyti 5-6 kilogramus šilauogių per pusę. Suprasite ar norite užsiimti tokia veikla“, – juokauja Loreta Česnauskienė.