Reformas švietimo ir mokslo ministrė vadina ne revoliucija, o evoliucija: svarbu prisitaikyti

Vilnius

Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt

42135

Permainos švietimo ir mokslo sistemoje ministrei Jurgitai Petrauskienei - ne revoliucija, o evoliucija. „Laimi tie, kurie prisitaiko pirmieji ir geriausiai“, - sakė švietimo ir mokslo ministrė, antradienį Mokslų akademijoje sveikindama Lietuvos mokslo, studijų ir inovacijų būklės apžvalgos pristatymo dalyvius.

Kaip pabrėžė ministrė, vykdant pokyčius svarbu stebėti, kokios transformacijos vyksta sistemoje. Tam tikrų pokyčių J. Petrauskienė jau mato stebėdama stojančiųjų pasirinkimus, mokslinės veiklos rezultatus, finansavimo pasikeitimus.

„Diskutuoti galima remiantis nuomonėmis ir faktais. Tačiau būtent remdamiesi įrodymais, informacija, pagrindimais galime transformuoti sistemą pačia geriausia kryptimi“, - įsitikinusi ministrė.

Pažanga ir komfortas, J. Petrauksienės nuomone, nesuderinami dalykai. „Norint vykdyti pažangą, turi kartais išdrįsti priimti tam tikrą nesaugumo jausmą ir remiantis kolegomis, patirtimi, kurti stiprias institucijas, stiprią švietimo ir mokslo sistemą“, - sakė švietimo ir mokslo ministrė.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) vadovas Ramojus Reimeris trumpai pristatė Lietuvos mokslo, studijų inovacijų apžvalgą.

Kaip pabrėžė R. Reimeris, biudžetinės lėšos mokslo ir studijų institucijoms mažėjo, bet ne tiek, kiek mažėjo studijuojančiųjų.

Kita tendencija - mes esame nepaprastai priklausomi nuo ES paramos. „2016 metais smarkiai krito ES finansavimas ir labai staigiai sumažėjo finansavimas švietimo ir mokslo institucijoms“, - konstatavo R. Reimeris.

Į aukštąjį mokslą per šešerius metus atėjo net 27 proc. mažiau studentų. Tai MOSTA laikinasis vadovas vadino drastišku pokyčiu.

„Per ilgą laiką mes stebime naują tendenciją, kad mokančių ir nemokančių už studijas skaičius tapo panašus. Tam įtakos turi ir minimalus balas, kuris įvestas ir vis aukštėja“, - atkreipė dėmesį R. Reimeris. Pasak kalbėtojo, akivaizdžiai daugėjo studentų, kurie buvo labai gerai pasirengę studijoms.

„Vyksta viena esminė transformacija, kad geriau pasirengusiųjų dalis didėja, ir tai labai teigiamas pokytis“, - pabrėžė jis.

Palyginti su kitomis ES šalimis, Lietuvos studentai - vieni labiausiai nepatenkintų savo studijomis Lietuvoje. Kaip konstatuojama MOSTA parengtoje apžvalgoje, tik 58 proc. patenkinti savo studijomis.

Administracijos taip pat mažiausiai patenkintos studentais, palyginti su kitomis ES šalimis. Labiausiai studijomis patenkinti bakalaurai, administracijos darbuotojai pirmosios studijų pakopos dalyviams taip pat turi mažiausiai priekaištų.

Kaip parodė MOSTA atliktas tyrimas, priėmimo į magistrantūros studijas tvarka neužtikrina, kad įstotų geriausiai pasirengę.

Tyrimo duomenimis, mažiau nei pusė (41 proc.) apklaustų dėstytojų, dėstančių magistrantams, palankiai vertino priėmimo į magistrantūros studijas tvarką ir sutiko, kad ji užtikrina geriausiai pasirengusiųjų patekimą į antrosios pakopos universitetines studijas.

Kas ketvirtas dėstytojas priėmimo į magistrantūrą tvarką vertino neigiamai.

Dėstytojų vertinimu, vidutiniškai 68 proc. pirmo kurso magistrantų yra pasirengę studijuoti jų dėstomus dalykus.

Išskiriama kolegijų (profesinio bakalauro) parengimo magistrantūros studijoms problema.

Apklausti dėstytojai bakalaurų parengimą universitetuose vertina gana palankiai, bet tik 30 proc. jų teigiamai vertina profesinio bakalauro parengimą magistrantūrai. Tokia pat dalis magistrantams dėstančių dėstytojų profesinio bakalauro parengimą studijuoti magistrantūroje vertino neigiamai.

Kaip skelbė ELTA, Mokslų akademijoje antradienį MOSTA pristato Lietuvos mokslo, studijų ir inovacijų būklės apžvalgą.

Apžvalgoje ne tik išskiriami pagrindiniai iššūkiai ir tendencijos Lietuvos studijose, moksle bei inovacijose bet ir pateikiamos rekomendacijos.

Teminė apžvalgos dalis skirta aukštojo mokslo prieinamumo temai ir tyrimui apie moksleivių pasiekimų viduriniame ugdyme bei stojimo į aukštąsias mokyklas skirtumus, įsitvirtinimą darbo rinkoje.

Pagrindinis tyrimo klausimas - ar skirtingo socioekonominio statuso šeimų vaikams sudarome lygias galimybes įgyti išsilavinimą?

Renginyje aukštojo mokslo politikai ir įgyvendintojai bei kiti dalyviai diskutuoja apie studijų prieinamumo ir inovacijų politikos tobulinimo perspektyvas.

Diskusijose, kurias veda ministro pirmininko patarėja Unė Kaunaitė ir laikinasis MOSTA vadovas R. Reimeris, dalyvauja prezidentės patarėja Saulė Mačiukaitė-Žvinienė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, Vilniaus universiteto rektorius Artūras Žukauskas, Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius, MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt