Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Kauno rajono savivaldybės nuotr.
Etaplius.ltŠaltinis: Kauno rajono savivaldybė
Vakarą tradiciškai pradėjo simbolinis veiksmas – šių metų derliaus duonos įteikimas.
„Nuo neatmenamų laikų svarbiausi mūsų krašto maitintojai buvo ir yra žemdirbiai. Be jūsų neįsivaizduojame savo istorijos – praeities, dabarties ir ateities. Dėkoju visiems už jūsų triūsą, sumanumą, inovatyvumą, o svarbiausia – už socialinį jautrumą ir žmoniškumą, be kurio neįmanomas bendruomenės gyvenimas“, – dėkojo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
Kauno rajone registruotų ūkių skaičius siekia 2400 ir išlieka stabilus. Beveik 60 proc. šių ūkių užsiima augalininkyste, 10 proc. gyvulininkyste, o 30 proc. yra mišrūs. Optimistiškai nuteikia ir tai, kad apie 18 proc. ūkininkų bendruomenės sudaro jaunieji ūkininkai.
Renginio metu prisimintos problemos ir iššūkiai, su kuriais šįmet susidūrė žemdirbiai. Pavasarį šalnos pažeidė beveik 247 ha uogynų ir sodų. Į ūkininkių derlių kėsinasi elniniai žvėrys, į avių bandas – vilkai. Prie derliaus niokotojų pastaraisiais metais prisidėjo ir stumbrai, kurie netramdomi šeimininkauja Vandžiogalos, Babtų, Domeikavos seniūnijose.
Žinoma, svarbiausias renginio momentas – apdovanojimai. Aidint fanfaroms buvo paskelbti konkurso „Metų ūkis 2024“ laureatai. Pirmoji vieta atiteko Majerų šeimos ūkiui. Majerų ūkis gyvuoja beveik 40 metų. Tai didžiausias ūkis Kauno rajone, kurio pagrindinė veikla – gyvulininkystė ir augalininkystė. Romualdas Majeras ūkį pradėjo kurti kartu su savo tėvu, o dabar prie ūkio prisijungė ir jo vaikai, dukros Indrė, Martyna ir sūnus Gytis. Ūkyje laikomi meldžiami galvijai, auginami cukriniai runkeliai ir įvairios grūdinės kultūros, ūkis turi malūną, kurio miltai tiekiama Kauno rajone įsikūrusiai duonos kepyklai „Garliavos duona“.
Antrosios vietos laimėtojais tapo Mindaugo ir Rūtos Kaminskų šeimos ūkis, kurie užsiima viena iš retesnių ūkininkavimo sričių – augina angusų veislės galvijus.
Trečiosios vietos prizas įteiktas Dovilės Padūmienės Kalifornijos sliekų fermai „Sliekynė“. Tai netradicinis ūkis – jo savininkė iš žaliųjų atliekų gamina humusą, kurį tiekia didiesiems prekybos tinklams. Valstybinė augalininkystės tarnyba patvirtino, kad „Sliekynėje“ gaminamas grynas biohumusas yra tinkamas naudoti ekologinėje žemdirbystėje.
Geriausio jaunojo ūkininko titulas atiteko Babtų seniūnijoje ūkininkaujančiam Ričardui Maldučiui.
Už pienininkystės ūkio vystymą iš kartos į kartą pagerbta Vilkijos apylinkėse šeimos ūkį valdanti Ligita Ėringienė. Žuvininkystės ūkį 20 metų turintis Ingrida ir Eivilas Norkai pasveikinti už netradicinio ūkio specializaciją – dekoratyvinių žuvų veisimą.
Už reikšmingą indėlį tobulinant laukinių gyvūnų apskaičiavimo metodiką apdovanotos Babtų seniūnijos ūkininkas Juozas Staliūnas, už pažangaus daržininkystės ūkio vystymą – daržovių augintojai iš Vilkijos apylinkių seniūnijos Darius ir Renata Ambraziūnai.
Čekiškės seniūnijoje augalininkės ūkį puoselėjantys Greta ir Raimundas Demeniai bei Eugenijus Kazaitis apdovanoti už šeimos ūkio puoselėjimą. Už ilgamečius mokslinius tyrimus ir dalinimąsi žiniomis įvertinta Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bandymų stotis.
Bendrovė „East West Agro“ apdovanota už socialiai atsakingo verslo vystymą ir glaudų bendradarbiavimo su ūkininkais, zooinžinierius Vytautas Žmuidzinavičius – už aktyvų įsitraukimą, sprendžiant stumbrų populiacijos valdymą, už ilgametį ūkininkavimą ir meilę žemei – Vilkėnų žemės ūkio bendrovės vadovas Henrikas Zažeckas. Taurakiemio seniūnijoje uogininkystės ūkį turintis Juozas Grigaitis ir bitininkas iš Vandžiogalos seniūnijos Artūras Babraitis pastebėti už sveikatai palankių produktų auginimą, gamybą ir tiesioginę prekybą.
Pasižymėjusiems ūkininkams savo įsteigtus prizus įteikė ir rėmėjai.
Šventinį vakarą vainikavo grupės „Bernužėliai“ koncertas.