PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualu2022 m. Liepos 31 d. 16:49

Rato filosofija pagal Martyną

Šiauliai

Audronio Rutkausko nuotr.

Asta ŠiukšterienėŠaltinis: Savaitraštis „Etaplius“


241557

Kurti patalpų dizainą, ieškoti pramoninės architektūros sprendimų, laisvalaikiu kurti muziką ir groti, o dar ir „skraidyti“ elektriniais vienaračiais taip, kad ta aistra užkrėstum kitus, o paskui dar ir suburti bendraminčius pasaulio rekordui – tokia (ne)eilinė Martyno Olšausko kasdienybė. Rekordai pasiekti, užfiksuoti ir netrukus atsidurs Lietuvos, o gal net pasaulio Gineso rekordų knygoje.

Vienaračių rekordai

Dizaineris M. Olšauskas, Šiauliuose įsteigęs elektrinių vienaračių klubą „Ant rato“, savo gimtajame mieste Panevėžyje liepos viduryje surengė masiškiausią pasaulyje elektrinių vienaračių renginį.

Renginyje dalyvavę agentūros FACTUM atstovai fiksavo net kelis neeilinius elektrinių vienaračių pasiekimus (rekordus).

Pirmas – daugiausiai elektrinių vienaračių vienoje vietoje. Dalyvavo 139, tad masiškiausio vienaračių susibūrimo rekordas pasiektas. 30 dalyvių buvo atvykę iš užsienio: Latvijos, Lenkijos, Švedijos, Suomijos. Iki tol žinomas masiškiausias vienaratininkų renginys buvo Amerikoje, kur buvo susirinkę apie 80 žmonių.

Antras pasiekimas – ilgiausia elektrinių vienaračių vora, stovinti ir judanti (skaičiai dar tikslinami pagal vaizdo medžiagą).

Trečias – vyriausias vienaratininkas Jonas Buzas, kuriam netrukus sueis 82-eji (g. 1940 12 18).

Kiti šio renginio pasiekimai – žemiausią kartelę vienaračiu įveikusi mergaitė Saulė bei ilgiausią atstumą elektriniu vienaračiu nuo Helsinkio (Suomija) iki Panevėžio atriedėjęs estas Timūras. Visi rezultatai kol kas tikslinami, kad būtų užfiksuoti Lietuvos rekordų knygai, bet, tikėtina, bus pateikti pasaulio Gineso rekordų knygai.

Šiauliai. Panevėžys. Pasaulis

Nuo 1999-ųjų gyvenantis ir dirbantis Šiauliuose Martynas yra kilęs iš Panevėžio, todėl, pasak jo, ten fiksuotas ir pasaulinis rekordas.

„Šiauliuose nemažai renginių ir iniciatyvų esu daręs. O Panevėžys – mano gimtasis miestas, tai man simbolinę reikšmę turėjo, nes ten, pas brolį viešėdamas, ir išmokau važiuoti vienaračiu, pirmieji kilometrai nuvažiuoti Panevėžyje. Dvejus metus apie tai svajojau“, – prisipažįsta jis.

Kai tik kilo ši idėja, organizatoriai stengėsi, kad tai būtų įspūdingas renginys, o ne šiaip pasivažinėjimas. „Buvo įsteigtas prizas, sugalvotos rungtys, parinktas maršrutas, su policija suderintas, iš savivaldybės gavome leidimą renginiui aikštėje. Norėjosi, kad ne tik šiaip susirinktų vienaratininkai pasivažinėti, o kad būtų renginys su startu, finišu ir finaline apdovanojimų ir padėkų dalimi. Viskas viršijo mūsų lūkesčius“, – apie šiltą dalyvių atmosferą ir entuziazmą, praeivių nuostabos reakcijas pasakoja Martynas.

Vidmanto Jaručio nuotr.

Martynas Olšauskas su vyriausiuoju vienaratininku – Jonu Buzu, kuriam netrukus sueis 82-eji.

Klubas „Ant rato“

Pasak Martyno, elektrinių vienaračių šiauliečių klubo „Ant rato“ įkūrėjo ir renginio „EUC Grand meet Panevėžys 2022“ organizatoriaus, ratininkų bendruomenę sudaro sąmoningi ir atsakingi žmonės, labai skirtingų profesijų ir amžiaus grupių – nuo 8 iki 81 metų.

„Jei kas galvoja, kad taip tik paaugliai ir jaunimas daugiausia važinėja, tai nieko panašaus – mūsų vienaračių klube daugiau nei pusė yra peržengę 50 metų. Visi, kurie važiuoja, yra linksmi, šypsosi, energingi, atrodo, kad tas ratas antrą jaunystę padovanojo. Visi yra skirtingų profesijų atstovai ir skirtingų socialinių sluoksnių, visus vienija aistra šitam ratui, – apie itin šiltą bendruomenės atmosferą, kokios nerado niekur kitur, pasakoja Martynas. – Norime šviesti visuomenę ir parodyti, kokia nepaprasta transporto priemonė yra vienaratis, kodėl šį užsiėmimą mes beprotiškai mylime ir kokia aistra dalijamės vieni su kitais. Norime parodyti, kad taip judėdami mes saugome gamtą, kad esame aktyvūs socialinėje erdvėje ir imamės įvairių pozityvias emocijas skatinančių iniciatyvų.“

Tai, kad klubas Šiauliuose per penkerius metus išaugo nuo vieno nario iki 80 ir dar yra norinčiųjų išmokti eilė, Martynas laiko didžiuliu pasiekimu: „Tas darbas, kurį aš dariau tiek metų, atsipirko su kaupu. Nors neįkalbinėjau: „Stokit, važiuokit, grynu oru kvėpuosite.“ Daugelis dabar panirę į savo pilką rutiną: sėdi prie kompiuterio, važiuoja mašina, nebemato, kaip keičiasi metų laikai, nugarą skauda nuo to sėdėjimo palinkus.“

Pradžia buvo „kosmosas“

Pats Martynas sako vienaratį pirmąsyk išbandęs prieš 6 metus, o paskui, kai brolis gimtadienio proga padovanojo, nebegalėjo nuo jo nulipti.

„Man tai buvo tokia naujovė – lyg koks kosminis laivas. Aš pradėjau vienas važinėtis miškais, parkais, pradėjau filmuoti, dėti į socialinius tinklus. Žmonės iš pradžių žiūrėjo keistai, kaip į kosmonautą, močiutės pamačiusios žegnodavosi ir dar atsisukusios pažiūrėdavo, policijos pareigūnai domėjosi, kokia čia transporto priemonė“, – pirmuosius įspūdžius mena Martynas.

Pasak pašnekovo, išbandžiusio važinėjimąsi motociklu, keturračiais ir pan., vienaratis yra nepanašus į jokią kitą transporto priemonę: „Rankos laisvos, todėl važiavimas primena skrydžio pojūtį. O kai jau gerai įvaldai, net transo ar meditacijos pojūtį gali pajusti. Man viena jogos mokytoja net sakė: „Tai, ką jūs darote ant tų ratų, yra dar aukščiau, negu ką mes darome. Nes tai yra ir atsipalaidavimas, ir transas, ir koncentracija vienu metu.“

Kad pojūtis, važiuojant vienaračiais, išskirtinis, galima nuspėti ir pagal tai, jog klube „Ant rato“ yra aviatorių, kurie skraido su ultralengvaisiais lėktuvėliais, parasparniais, taip pat motociklininkų bei kaituotojų jėgos aitvarais.

„Galvoju, kad tai jiems tęsinys, kai baigiasi sezonas. Jie, matyt, taip kompensuoja tą skrydžio pojūtį“, – spėja Martynas.

Elektrinis vienaratis – kiekvienam

Gali atrodyti, kad vienaratis – tik sportiškiems adrenalino mėgėjams, bet Martynas sako, kad kiekvienas gali juo važinėti ir netgi būtinai turėtų išbandyti. Vienas išmoksta per 20 minučių, kitas per du vakarus ar per dvi savaites – tai individualu, kaip ir pats važinėjimas.

„Ratas teikia tiek adrenalino ir aštresnių pojūčių, kiek pats nori, nes juo galima ir ramiai važiuoti dviračių takeliu, galima miškais važinėti ar po kalnus, galima motokroso trasa važinėti. Aišku, reikia atitinkamą rato modelį pasirinkti. Jų didelė amplitudė: su amortizatoriais, apsaugoti nuo drėgmės, lengvesni, sunkesni, baterija talpesnė. Pavyzdžiui, savo vienu ratu, kartą įkrovęs, galiu nuvažiuoti 200 kilometrų. Pinigine išraiška tai nesiekia vieno euro. Ir galima įsikrauti iš bet kurio elektros lizdo“, – nenuginčijamą ekologinį efektą pateikia ratininkas.

Kitas mitas – tai labai reikli kelio dangai transporto priemonė. Bet jį Martynas neigia.

„Su jokia kita transporto priemone tiek nepravažiuosi, kiek su vienaračiu. Mes pravažiuojame per tokias bekeles miškais, siaurais takiukais, kur su dviračiu nepravažiuosi. Aš esu Kemero pelkę Latvijoje išmaišęs. Ten pėsčiomis nelabai žmonės praeina. Esu du kartus ant Šatrijos kalno vienaračiu užvažiavęs. Ši transporto priemonė labai universali“, – tikina vyras.

P. Židonio nuotr.

Vienaratininkas Martynas Olšauskas: „Man visas gyvenimas asocijuojasi su ratu. Tai pati harmoningiausia geometrinė figūra – apskritimas. Ji simbolizuoja Saulę, gyvenimo ratą, sukimąsi.“

Rato filosofija

M. Olšauskas taip kalba apie savo naująją aistrą ratui, kad, atrodo, daugiau niekam gyvenime laiko nebelieka. Tačiau vyro kasdienybė jau daug metų – darbas dizaino srityje.

„Kuriu grožį kitiems, užsiimu interjero dizainu, pramoniniu dizainu, architektūriniais sprendimais. O ratai – mano hobis. Dar kuriu muziką savo malonumui. Ją irgi skelbiu savo kanale viešai ir žmonės atranda. Viskas išaugo iki kompleksinių sprendimų. Hobiai padeda populiarinti mano idėjas“, – apie gyvenimo kasdienybę kalba M. Olšauskas.

O kai moko kitus važinėti elektriniu ratu, Martynas perteikia ne tik techniką ir taisykles, bet ir savąją rato filosofiją.

„Man visas gyvenimas asocijuojasi su ratu. Tai pati harmoningiausia geometrinė figūra – apskritimas. Ji simbolizuoja Saulę, gyvenimo ratą, sukimąsi. Vienaratis – balansinė transporto priemonė. Visi tą dalyką pasąmonėje žino, bet nelabai kas moka paaiškinti. Kai judi į priekį – tu stabiliai stovi, sustoji – griūni ant šono. Tad čia apie viską kalbu: apie tobulėjimą, konkurenciją, gyvenimo kokybę. Visi tie dalykai man susideda į tokią rato filosofiją“, – su užsidegimu kalba vyras.

Jis net išsikėlė tikslą – misiją parodyti žmonėms, kokį pojūtį ir galimybes suteikia ši transporto priemonė ir kad ji neturi jokių minusų: „Aš kol kas nematau nė vieno minuso. Jei kas paklaustų, ką sunkiausia daryti, išmokus važiuoti su vienaračiu, – tai sunkiausia nebevažiuoti juo. Nes tai kaip sveikas narkotikas, kuris duoda tik teigiamą naudą.“