„Raskilos“ nariai keliavo po Žemaitiją

Kaunas

Ramutė ŠimukauskaitėŠaltinis: Etaplius.lt

92202

Birštono folkloro ansamblio „Raskila“ nariai, vadovaujami Romos Ruočkienės, „atsidūsėjimui“ nuo įtempto koncertinio ir repeticijų sezono, buvo išvykę į pažintinę kelionę. Kadangi šie metai paskelbti Žemaitijos metais, tai, žinoma, keliavom po šį etnografinį Lietuvos regioną, lydimi nuostabaus gido, tikro žemaičio Kazio Praero, kuris mus žavėjo žemaitiška kalba ir jumoru.

Foto galerija:

Ekskursiją pradėjome Laukuvos bažnyčioje, kuri įdomi dėl koplytėlės, esančios pačiuose vartuose. Nepraleidome progos pasižvalgyti nuo Bilionių piliakalnio, kuriame archeologai tikisi suradę sudegintus Pilėnus. Lipome į Aukštagirės apžvalgos bokštą. Nuo į 215 m aukštį iškilusios aukščiausios geomorfologinio draustinio kalvos apžvelgėme Žemaitijai būdingą kalvotą kraštovaizdį…
Didelį įspūdį paliko braidymas po Sietuvos kūlgrindą. Archeologas L. Kšivickis, 1903 m. pabuvojęs čia, rašė: „Pasakojo man apie šią sietuvą stebuklų stebuklus: kelias išgrįstas po vandeniu, akmenys plokšti ir dideli, galima važiuoti ketvertu greta sukinkytų arklių, bet jei kryptelėtum į šoną, tai su visu vežimu brinktelėtumei į tokią gilumą, iš kurios jau nebeišlįstumei.“ Kūlgrindos įrengtos tuomet, kai žemaičiai kovojo su kryžiuočiais ir kalavijuočiais. Mes bridome pelkės kūlgrinda, o mus vedė Kazys, atradęs šiuos povandeninius pelkių kelius. Pojūčiai nepakartojami…
Toliau – Medvėgalis, iškiliausia 234 m aukščio Žemaitijos kalva, kurią sudaro visas archeologinis kompleksas su Pilies, Piliorių, Alkos, Ąžuolų, Sumonų kalvomis ir Medvėgalio kūlgrinda. Kronikose Medvėgalio tvirtovė, gynusi žemaičius nuo kryžiuočių, pirmąkart minima 1316 metais. Sakoma, kad giedrą dieną nuo įspūdingo piliakalnio matomi net 14 -kos bažnyčių bokštai ir už 35 km esanti Šatrija.
Buvo įdomu apsilankyti Varnių lankytojų centre, kurio ekspozicijai parinktas Lietuvos geografo Č.Kudabos knygos „Septyni keliai iš Varnių“ (1993) pavadinimas. Čia susipažinome su istorine, gamtine, turizmo požiūriu įdomia šio krašto medžiaga, pamatėme Lūksto ežero gintarus, pasiklausėme garso įrašų su paukštelių balsais, su žemaitiškai įgarsintais sakmių tekstais ir t.t. Pasimeldėme Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčioje.
Lankėmės Lopaičių piliakalnyje ir šventvietėje, kurioje yra išlikusių akmenų su ženklais, pilkapių ir riedulių, netoliese trykšta šventasis šaltinis, tikima, kad jo skaidrus vanduo turi gydomųjų galių. Ir mes pasisėmėme šio vandens…
Vykome į senąją žemaičių sostinę – Tverų miestelį. Miestelyje yra Švč. Mergelės Marijos apsilankymo šventovė su malonėmis garsėjančia Dievo Motinos su Kūdikiu ikona. Šią brangenybę XVII a. iš Maskvos karų atsigabeno Elijas Ilgovskis, Tverų tijūnas. Ikona priskiriama Šiaurės Rusijos ikonų tapybos mokyklai. Tverų bažnyčią ne kartą siaubė gaisrai, bet ikona išliko nesuniokota ugnies. Kai mūsų vadovė Roma prisėdo prie vargonų, rodos, net pati ikona dar labiau spindėti pradėjo… Mes prisijungėm giedodami…
Tveruose prie Laisvės paminklo (sovietmečiu jį griaunant, vienas parapijietis paslėpė kryžių, o atstatant paminklą – sugrąžino…) atsisveikinome su puikiuoju gidu ir pasukome į nakvynės vietą, sodybą „Maldučių sodas“.
Ryte po maudynių Maldučio ežere mūsų jau laukė Renavo dvaras, kuriame buvo filmuojamas „Tadas Blinda“. Čia, labai įspūdingoje bibliotekoje per du aukštus, vėl skambėjo raskiliečių dainos, o parke mus pasitiko storiausia Lietuvos eglė: jos aukštis – 36 m, kamieno apimtis – 3,87 m, amžius – 150 metų.
Pasukome Barstyčių (Puokės) akmens link. 1957 m. melioratoriai kasdami atsimušė į didelį akmenį. Paaiškėjo, kad tai prieš 13-14 tūkstančių metų ledynų atneštas granito luitas: jo ilgis – 13,4 m, aukštis – 3,6 m, plotis – 7,5m, o sveria jis 680 tonų! Puntuko svoris… tik 265 tonų.
Galiausiai pasiekėme Žemaitijos sostinę Telšius, kur gidė, vėlgi žemaitiškai kalbėdama, mus vedžiojo po nuostabaus grožio miestą ant 7 kalvų, kurį saugo 47 meškutės, jas beveik visas ir suradome… Lankėmės Telšių Šv. Antano Paduviečio katedroje. Ekskursiją po miestą baigėme Masčio ežero pakrantėje, nepraleidome ir garsiojo sūrio „Džiugas“ degustacijos.
Gražu gražu mūs Lietuvoj… Dėkui entuziastingai vadovei Romai, parodžiusiai mums didingąją Samogitia – taip Žemaitija buvo vadinama lotyniškuose ir vokiškuose šaltiniuose nuo XV a.
Netrukus folklorinio ansamblio „Raskila“ dalyviai vėl kibs į darbus: prasidės repeticijos ir koncertai. Šiemet planuojama surengti renginių ciklą, skirtą ansamblio 30 – ties metų veiklos jubiliejui, pirmasis – tradicinis festivalis „Ten, kur Nemunas vingiuoja“ – numatytas rugpjūčio 31 dieną Birštone. Spalio 5 d. Birštono kultūros centre vyks vakaras, skirtas Vietovardžių metams, o lapkričio 16 d. visi kviečiami į „Raskilos“ jubiliejinę šventę.
Nijolė Kvietkauskaitė

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt