Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Roko Krenciaus, Raimondos Turonienės, Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotr.
EtapliusŠaltinis: BNS
Pluoštelis į ritinėlį susuktų ir į artilerijos sviedinio tūtą sudėtų dokumentų kovo 15-ąją rastas buvusio Paserbenčio kaimo teritorijoje, šalia dabartinio Pašaltuonio III kaimo. Tūta su dokumentais buvo paslėpta maždaug 20–30 cm po žeme.
Dokumentus aptikęs Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono karys Rokas Krencius juos perdavė viešosios įstaigos „Kultūros vertybių globos tarnyba“ vadovui Linui Kvizikevičiui, o šis – Lietuvos ypatingajam archyvui.
Pasak archyvo, atlikus pirminę radinio apžiūrą galima spėti, kad tai Lietuvos partizanų Vėgėlės-Žebenkšties rinktinės vado J. Čeponio (slapyvardis Tauragis, Budrys) susirašinėjimas su partizanų ryšininke Brone Dirmauskaitei-Latožiene.
Tūta buvo rasta sodybos, kurioje gyveno B. Dirmauskaitė, teritorijoje. Čia 1945–1946 metais lankydavosi J. Čeponis-Tauragis, Vėgėlės-Žebenkšties rinktinės štabo viršininkas Jonas Žemaitis-Darius ir kiti Raseinių apylinkių partizanai.
Ypatingojo archyvo teigimu, dokumentų būklė labai prasta, jie permirkę, lapai sulipę, trupančiais pakraščiais. Popierius pažeistas rūdžių ir pelėsių, pasikeitusi jo spalva, ant paviršiaus matosi neaiškios kilmės dėmių.
Dokumentai bus restauruojami Lietuvos centrinio valstybės archyvo Dokumentų restauravimo skyriuje.
Restauruotus dokumentus saugos Lietuvos ypatingasis archyvas, kur su jais galės susipažinti visi laisvės kovų interesantai. Suskaitmenintų dokumentų atvaizdai bus prieinami Lietuvos partizanų dokumentų elektroniniame archyve internete.
Kaip pažymi ypatingasis archyvas, J. Čeponis nuo 1945-ųjų pavasario vadovavo Raseinių apskrities Kelmės valsčiuje susikūrusiai Vėgėlės rinktinei, kuri tų pačių metų liepą pervadinta Žebenkšties rinktine, vėliau tapo Žalčio-Vaidoto rinktinės vadu.
Jis žuvo kartu su dar dviem partizanais 1948 metų sausį Ariogalos valsčiaus Pagausančio kaime.
Radus partizanų dokumentus, Lietuvos ypatingasis archyvas jų prašo nebandyti išvynioti ar atskirti lapus, jokiu būdu nedžiovinti. Pranešus archyvui, iki specialistų atvykimo patariama radinį sudėti į plastikinį maišą ir laikyti vėsioje, nuo saulės spindulių apsaugotoje vietoje arba šaldytuve.